Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, muziejininkas, apie A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus atnaujinimo projektą:„Kai manęs projektuotojai klausė, kaip jie turėtų prisitaikyti prie anykštėnų norų, muziejaus poreikių, aš pasiūliau prisitaikyti prie savo vaikų poreikių.“

Žinoma puikus vadovas būtų. Taiklūs žodžiai. Viskas turi būti daroma į ateitį, o ne į praeitį. A. Baranauską reikia atrasti naujai. Naujas postūmis turi būti. Iš esmės. Visi žinome, kad niekas geriau už gamtą nesuprojektuos. Miestai ir yra prieš gamtą. Bet jie skirti žmogui. ŽMOGUI. Pamirštas jaunas lankytojas, jauną žmogų, o ir seną reikia sugebėti įtraukti. Su senais metodais NE. Tyliai nurims A. Baranauskas. Tiek tų Anykščių ir bežinos. Siūlau įsiklausyti, paklausyti naujų muziejininkų, naujos kartos muziejininkų. O Tautvydui

replikuojant į gerbiamo muziejiniko išsakytą nuomonę, būtina pastebėti, kad projektuotojai t.y. architektai, kuriantys šios istorinės ir tik ne vienos kartos anykštėnams suprantamos vietovės kažkokį architektūrinį pertvarkymą turi būti išlaigoma šio vietovės žmonių etniniai santykiai su kultūra ir muziejinėmis vertybėmis. Deja, architektams, gyvenantiems didmiesčiuose jau yra kitokie aplinkos suvokimo poreikiai, o jų vaikų poreikiai gal iš viso orentuoti į Pasaulio žmogaus -vartotojo poreikius, o ne saugotojo šimtametės praeities ir dar gyvuose atsiminimuose esančios netolimos istorinės praeities, kuri taip pat yra mūsų anykštėnų kultūros dalis, o ne kažkokia dabar vadinama bevertė laiko erdvė, nes joje veikė okupacinės, sovietinės valdžios santvarka. Kaip bebūtų apmaudu dėl to preityje buvusio sovietinės valdžios poveikio, bet muziejaus teritorijoje tikrai nėra sovietinę santvarką ir ideologiją atspindinčių architektūros elementų, kuriuos, kaip netinkamus dabartinei Lietuvos kultūrai ir politikai reikėtų būtinai nugriauti.
Ar stiklinių konstrukcijų daržnė ir malkinės stiliaus gaubtas virš istorinės A. Baranausko medinės klėtelės organiškai derinais su etnine anykštėnų kultūra? Klausimas atviras.