Ilgąjį Vėlinių savaitgalį, kai Lietuvos gyventojai masiškai važiuoja lankyti artimųjų kapų, be neįprastai didelių eismo srautų keliuose susiformuoja dar viena rizikos zona – improvizuotos automobilių stovėjimo aikštelės šalia kapinių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, Vėlinių savaitgalį patiriamas vidutinės žalos dydis siekia 1100 eurų.
Vėlinių savaitgalį nemažai eismo įvykių nutinka ne keliuose, bet netipinėse vietose – šalia kapinių. Dėl vairuotojų neapdairumo ir skubėjimo statant automobilius tam nepritaikytose vietose, neretai apgadinami ne tik kiti automobiliai, bet ir nuosavos transporto priemonės.
„Lietuvoje įprotis privažiuoti kaip įmanoma arčiau galioja ne tik kalbant apie prekybos centrus, bet ir apie kapines. Kartais atrodo, kad jei galėtų, tai ir prie pat kapo privažiuotų. Ten, kur stovėjimui skirtų vietų nėra, arba jų labai trūksta, improvizuotomis parkavimo aikštelėmis tampa rizikingos, tam visiškai netinkamos teritorijos – laukai, dirvonai, pamiškės. Deja, kartais sutaupytos 5 minutės kelio pėsčiomis virsta ne tik pusvalandžio diskusija apie tai, kas įvykio kaltininkas, bet ir dar ilgiau trunkančiu deklaracijos pildymu“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Draudimo bendrovės turima statistika neigia mitą, kad didžiąją dalį eismo įvykių šiuo metu sukelia vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės. A. Žiukelio teigimu, ši vairuotojų grupė Vėlinių savaitgalį kaip tik vairuoja atsargiau, taip pat galbūt dažniau persėda į jaunesnių šeimos narių ar giminaičių vairuojamus automobilius.
„Lankant artimųjų kapus nuvažiuojami didesni atstumai nei kasdien su reikalais. Todėl vyresnio amžiaus žmonės automobilį vairuoti gali patikėti jaunesniems artimiesiems arba vairuoja tik dalį kelio, taip pasidalindami nuvažiuojamą atstumą su kitais. Be to, nekasdieniškai intensyvus eismo srautas padidina vyresnių vairuotojų budrumą ir skatina juos vairuoti dar lėčiau bei atidžiau. Kas trečias į eismo įvykį per Vėlines patekęs vairuotojas yra 40–49 metų amžiaus, o vyriausių žmonių grupėje avaringumas Vėlinių savaitgalį netgi sumažėja“, – teigia A. Žiukelis.
Pasak jo, dažniausios eismo įvykių priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas, pirmenybės nesuteikimas, neatsargus manevravimas. Nors dominuoja smulkūs įvykiai, jų Vėlinių savaitgalį padaugėja iki 40 proc. ir žmonėms tai gali lemti nemažus nuostolius.
A. Žiukelio teigimu, net ir gerai Kelių eismo taisykles išmanantiems vairuotojams Vėlinių savaitgalį reikia būti labai atidiems, įvertinti ne tik automobilių statymo galimybes, išaugusius eismo dalyvių srautus, mažiau patyrusių vairuotojų pagausėjimą keliuose, bet ir pasikeitusias važiavimo sąlygas atokesniuose keliuose.
„Jei vietos nedaug ir abejojate, ar automobilis tilps, net nebandykite jo ten statyti. Tokiais atvejais bandymams erdvės paprasčiausiai nėra. Taip pat visada laikykitės saugaus atstumo, vadovaukitės kelio ženklais. Jei nėra pirmumo ženklų, vadovaukitės dešinės rankos taisykle. O jei šalia kelyje pasitaikė labiau pasimetęs vairuotojas – geriau, net ir turint pirmumą, praleisti jį“, – sako A. Žiukelis.
Prieš leidžiantis į kelionę ekspertas taip pat rekomenduoja pasitikrinti, ar turite eismo įvykio deklaracijoms pildyti skirtų blankų, įdėmiau juos pastudijuoti, kad esant reikalui ne tik žinotumėte, kaip juos užpildyti, bet ir galėtumėt padėti kitiems.
„Po ilgųjų savaitgalių padaugėja vairuotojų su neteisingai užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Dėl skubėjimo, nežinojimo žmonės privelia klaidų. Jei vairuotojas abejoja, nesupranta, kaip pildyti deklaraciją geriau pakviesti artimuosius, kurie galėtų pagelbėti. Taip pat nerekomenduojame pasirašyti po dokumentu, jei jo iki galo nesuprantate, kažko neįžiūrite“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
