Verslininkas ir bardas Kazimieras Jakutis vėl dovanoja džiaugsmą skaityti

Mecenatas, verslininkas, bardas Kazimieras Jakutis antrus metus iš eilės Anykščių rajono neįgaliųjų draugijai padovanojo „Anykštos“ prenumeratą už tūkstantį eurų. Penktadienio „Anykštą“ už K. Jakučio paramą gaus 13 žmonių, o „Aukštaitišką formatą“ – 2, tačiau jais dalysis visi, kurie laikraščio nėra užsisakę.
Pasak Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Aldonos Šerėnienės, vienintelį rajono laikraštį skaitys iš viso apie šimtas draugijos narių.

Pirmiausia pasiima „Anykštą“

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė A. Šerėnienė „Anykštai“ sakė, jog tokia K. Jakučio parama draugijai – didžiulė šventinė dovana.
„Tai neįgaliesiems – didelė parama. Daug žmonių negali užsisakyti „Anykštos“ – gal jos kaina ir prieinama, bet ne visiems. Jei žmonės ateina maisto, kokia kalba gali būti apie laikraštį…“ – sakė A. Šerėnienė.
Prieš užsakant „Anykštą“ už K. Jakučio paaukotas asmenines lėšas, A. Šerėnienė teigė pirmiausia skambinanti žmonėms ir klausianti, ar šie užsisakę „Anykštą“.
„Laukiam paskutinių dienelių, žinodami, kad žmonės dar užsisako. Kai užsisako, skambinam ir klausiame, kas neturi, kas neužsisakė. Tuomet „Anykštą“ užsakome jiems ir jie visi laikraščiu dalinasi. Žmonės pažadėjo, kad visi savo bendruomenėje „Anykšta“ dalinsis“, – kad laikraštį ir žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ skaitys ne tik tie 15 neįgaliųjų draugijos narių, kuriems leidiniai užsakyti, bet ir dar daugiau, džiaugėsi A. Šerėnienė.
„Galvoju, kad mažiausiai „Anykštą“ ir „Aukštaitišką formatą“ skaitys 80 žmonių, o greičiausiai jų bus ir virš šimto. Pas mane (į neįgaliųjų draugiją – aut. past.) ateina 50 žmonių – visi jie laikraštį skaitys tikrai. Atėję į draugiją pirmiausia ima „Anykštą“. Ateina į kirpyklą – stveriasi laikraštį, eina į amatus, pirmiausia paskaito laikraštį, tada kitam duoda.
Mes ir anksčiau taip darydavom, kai iš savo pinigų užsakydavom. Kaip stebuklą laikraštį siųsdavom vieni kitiems skaityti“, – už dovaną sužinoti rajono naujienas pirmiems dėkojo Anykščių rajono neįgaliųjų pirmininkė.
Pasiteiravus, ką žmonės laikraštyje skaito pirmiausia, kas juos labiausiai domina, A. Šerėnienė pasakojo:
„Jie ieško informacijos apie Anykščių krašto gyvenimo peripetijas, jiems labai įdomu, kas dedasi Anykščiuose. Diskutuoja, kas atsitiko – o, tam šimtas metų, ten meras asfaltą deda. Aš sėdžiu ir girdžiu, kai jie garsiai diskutuoja.“
A. Šerėnienė yra labai dėkinga mecenatui už tokią dovaną ir apie K. Jakutį atsiliepė gražiausiais žodžiais.
„Jakutis yra mano ignalinietis, o ignaliniečiai žmonės – labai nuoširdūs, labai atsidavę savo kraštui ir tam kraštui, kuriame gyvena. Jis yra geruolis, ignaliniečiai yra labai paprasti, dalingi, nuoširdūs – ir jis toks yra. Linkiu jam sėkmės, lai jis dainuoja, mes jo klausom, tegu jo šeimą laimina Dievas. Tokių žmonių yra reta, – kalbėjo pati iš Ignalinos krašto kilusi Neįgaliųjų draugijos pirmininkė. – Atsiranda Anykščiuose daugiau gerų žmonių – ateina, padeda ir šimtą eurų, pavardės nesako. Ar padovanoja rašomojo popieriaus visiems metams. Tai mums – irgi didelė parama. Negalima sakyti, kad žmonės yra blogi, anykštėnai tikrai geri, visiems jiems dėkojame.“

Kuklinasi, kad darbas – nedidelis

1993 metais lovų, čiužinių ir patalynės įmonę „Lonas“ įkūręs, o dabar – UAB „Lonas ir partneriai“ generalinis direktorius K. Jakutis, paprašytas papasakoti, kodėl jam yra svarbu dovanoti, dalytis, kuklinosi.
„Nesijaučiu labai nusipelnęs, prisidėjęs prie didelių darbų – žmonės ne tokių padaro, prakaituoja, dirba metus, pusę metų rankoves pasiraitoję. Užprenumeravom ir užprenumeravom“, – apie gerą darbą nebuvo linkęs kalbėti mecenatas K. Jakutis.
Antrus metus iš eilės tūkstantį eurų dovanojęs sunkiau gyvenantiems ir negalintiems sau leisti užsiprenumeruoti „Anykštą“, K. Jakutis kalbėjo, kad šventiniu laikotarpiu apskritai yra gražu ir reikalinga dalytis, nes vienišiems žmonėms šventės tampa dar vienišesnės…
„Ateina šventės ir galvočiau, kad ypač vienišiems žmonėms pasidaro penkis kartus liūdniau. Kai jie mato, kaip kažkur žiba eglutės, kaip kažkas švenčia, kaip suvažiuoja giminės, kokios eilės krautuvėj… Gi žmogui evoliuciškai bendrystės reikia. Tiems vienišiems ar sunkiau gyvenantiems, negalintiems to blizgesio sau leisti – pavadinkime „blizgesį“ įvairiomis prasmėmis: jis gali būti ir duonos pavidalu, žaisliukų – per šventes daug skaudžiau. Pasidalinimas, kas kuo gali – ar euru, ar apsilankymu, paguodos žodžiu, yra vertingas, mes galime tą vienišą ar mažiau sau galintį leisti žmogų, priartinti prie visos minios, prie tų, kaip „visi“, – kalbėjo K. Jakutis.
Paklausus, kiek svarbus šiandien laisvas žodis, kokia to laisvo žodžio galia, penkiolika metų Anykščiuose gyvenantis muzikantas ir verslininkas K. Jakutis sakė:
„Aš gimiau ir brendau dar tais metais be žodžio laisvės, kai buvo viena tiesa. Aš jos prisiklausęs ir man jos gana. Nors dabar, nuo tos žodžio laisvės, ko gero, ne mažiau galva sukasi. Bet niekaip nesinorėtų grįžti prie tos vienos tiesos – net laikraštis toks buvo – „Tiesa“, – prisiminė mecenatas. – Beje, kažkada marketinginiais reikalais teko su tokiu vilniečiu Artūru Mankevičiumi (žurnalistas, buvęs žurnalo „Investuok“ redaktorius, komunikacijos specialistas – red. pastaba) bendrauti. Kai jis sužinojo, kad esu iš Anykščių, pasakė, kad labai gerbia Gražiną Šmigelskienę už tikrą spaudą. Todėl, matyt, žmonės ir renkasi skaityti „Anykštą“.“

Dovana džiaugiasi

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos narė, traupietė Stefa Krištaponienė K. Jakučio dėka „Anykštos“ prenumeratą gauna antrus metus.
„Aš padėką pati K. Jakučiui buvau parašiusi internete, ir nuo visų, kurie gaunam, jam dėkoju. Labai gražus prieššventinis poelgis.
Labai labai džiaugiamės. Vyras nesinaudoja kompiuteriu, tai jis taip skaito, toks patenkintas. Sako, nors vieną daiktą gaunam, kur dovana. Man asmeniškai per brangu laikraštį prenumeruoti, ligos spaudžia. Tai būdavo, kur pripuolu, ten paskaitau. Gavau šiemet prenumeratą, ją gavau ir pernai iš Jakučio. Skaitau viską iš eilės. Aišku, pirmiausia tai, kas apie Traupį parašyta, o paskui nelieka nieko neskaityta, visus lapus perskaitau. Ir kitiem, kurie neprenumeruoja, duodu paskaityti, nesudeginu. Labai gera dovana, sužinom rajono naujienas, nes iki mūsų tos žinios ne visos ateina. O spaudoj informacija teisinga būna“, – džiaugėsi S. Krištaponienė.
Anykštėnė Alma Šinkūnienė, taip pat gaunanti „Anykštos“ prenumeratą antrus metus, sakė, kad penktadienio laukia „kaip šventės“.
„Pradarau penktadienį dėžutę – laikraštis! Džiaugsmas – neišpasakytas! Labai labai visiems ačiū, kad niekur neišeidama, galiu visas Anykščių žinias paskaityti. Tiesiog trūksta žodžių. Visų pirma paskaitau, kas laikraščio viršuj yra, o paskui – kas gimė, kas mirė, kur kokį kelią taiso, kur Tubis važinėja, apie Obelevičiaus metines skaičiau, apie šimtametes moterėles paskaitau. Kalbos nėra, kad mums svarbu gauti laikraštį, nemoku parengt padėkos žodžių. Laikraštis labai reikalingas, ypač tiems, kas toli neina, išvažiuoti negali.
Jakučiui linkiu sveikatos, ištvermės, tegu būna kupinas džiaugsmo, neserga. Tegu nepamiršta mūsų ir toliau. Nuostabus žmogus, didelės didelės širdies“, – už dovaną dėkinga A. Šinkūnienė.