Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ) ir begalė poįstatyminių teisės aktų įpareigoja labai daug subjektų įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos priemones. Ir vis dėlto, viena didžiausių problemų šiuo klausimu – klaidingas įsitikinimas, kad PPTF prevencinių priemonių turi imtis tik finansų įstaigos, bei iš to kylantis nežinojimas, kad veiklai būtina taikyti PPTFPĮ numatytas priemones.
Kam reikia užtikrinti atitiktį PPTFPĮ?
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas numato dvi grupes subjektų, kurie privalo įgyvendinti numatytas prevencijos priemones. Visų pirma, tai iš esmės visos finansų įstaigos. Nuo kredito ar elektroninių pinigų įstaigų iki valiutos keityklų operatorių, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, draudimo įmonių ir brokerių ar investicinių kintamo kapitalo bendrovių bei kt.
Antroji grupė – kiti įpareigotieji subjektai. Būtent su antrąja PPTFPĮ įpareigotų subjektų grupe kyla daugiausia nemalonių situacijų, kurias sukelia nežinojimas, kad ir kokių prevencinių priemonių reikia imtis.
PPTFPĮ atitiktį turi užtikrinti ne tik finansų įstaigos
Taigi, kas yra ta antroji grupė, arba PPTFPĮ įpareigotieji subjektai? Jei nesate tikri, ar patenkate į šį sąrašą, arba nežinote, kaip užtikrinti atitiktį PPTF prevencines priemones numatantiems teisės aktams, jums gali padėti stiprią finansų teisės ir atitikties teisininkų komandą turinti advokatų kontora.
Į šią antrąją įpareigotųjų subjektų grupę patenka tokias veiklas vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys kaip:
- antstoliai ir jų atstovai;
- auditoriai (įmonės ir vykdantys savarankišką veiklą);
- buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys asmenys (vėlgi – fiziniai ir juridiniai);
- notarai ir jų atstovai bei kiti notarinius veiksmus atlikti teisę turintys asmenys;
- advokatai ir jų padėjėjai (su tam tikromis išimtimis);
- azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
- uždaro tipo investicinės bendrovės;
- patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai;
- NT brokeriai (dalyvaujantys turto pardavimo ar net nuomos procesuose nuo tam tikros mėnesinio nuomos mokesčio sumos);
- virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
- asmenys, kurie prekiauja brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais;
- asmenys, kurie prekiauja meno kūriniais (įskaitant ir tarpininkavimo veiklą, kai sandorio vertė yra lygi arba viršija 10 tūkst. Eur);
- asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, jei vykdoma prekyba kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 tūkst. Eur sumą ir atsiskaitoma grynaisiais;
- tam tikras sąlygas atitinkančios laisvosios zonos;
- bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, patenkantys į PPTFPĮ įpareigotųjų subjektų sąrašą.
Tai gali būti ir asmenys, kurie savo pagrindinėje verslo arba profesinėje veikloje įsipareigoja teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (tiesiogiai ar netiesiogiai). Svarbu žinoti ir tai, kad jei asmuo patenka į įpareigotųjų subjektų sąrašą ir veiklai taikomos sąlygos yra susijusios su, pavyzdžiui, minėtąja 10 tūkst. Eur suma, reikalavimai nesikeičia, net jei sandoris atliekamas kelių susijusių operacijų metu ar atsiskaitoma kita valiuta. Aukščiau pateiktame sąraše išvardyti ne visi, bet pagrindiniai subjektai, kuriems aktualus PPTFPĮ. Tačiau kai kuriems, įvardytiems sąraše, yra taikomos tam tikros išimtys.
Šioje teisės srityje, siekiant įgyvendinti PPTF prevencijos priemones, įvairiems verslams vis dar kyla nemažai klausimų, todėl kyla nemažai nesusipratimų su atsakingomis institucijomis. Vis dėlto, svarbu domėtis ir, jei kyla abejonių, aktyviai ieškoti atsakymų ar kreiptis į teisininkus. Jau vien todėl, kad skiriamos poveikio priemonės ir įtaka vykdomai veiklai gali būti labai didelė. Tai ne tik tikimybė susimokėti dideles pinigines baudas, bet ir reputacijai daroma žala, licencijų atėmimai ir pan.
