Viceministrė: eilės viešosiose gydymo įstaigose didėja dėl nesąžiningai taikomų priemokų

Eilės į viešąsias gydymo įstaigas per pastaruosius kelerius metus išaugo dėl nesąžiningai taikomo įstatymo, kuriuo remiantis iš pacientų prašoma papildomų priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Anot jos, viešasis sektorius dėl šios priežasties taip pat „labai stipriai praranda gydytojus“ privačioms įstaigoms.

„Į privačias įstaigas eilių nėra, nes ten kiekvieną kartą pacientas turi mokėti. O jūs žinote turbūt, kiek pacientų gali sau leisti mokėti. Dauguma mūsų pacientų, Lietuvos gyventojų, mokėti negali. Ir dabar susidarė didžiulė atskirtis tarp socialinių gyventojų grupių“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė J. Čelutkienė.

„Dėl tų būtent nevienodų sąlygų tarp privačių ir viešųjų įstaigų ir susidarė šiandien tos labai ilgos eilės, kadangi didžiulis vyksta tekėjimas gydytojų ir kitų sveikatos specialistų į privačias įstaigas“, – teigė ji.

Taip ji kalbėjo po pirmadienį vykusio privačių ir viešų gydymo įstaigų atstovų susitikimo su premjeru Gintautu Palucku.

Kaip rašė BNS, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas nuo 2026 metų. Vykdant šią reformą, ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Vyriausybės skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų.

Tolimesnės diskusijos persikels į Seimą

Sveikatos apsaugos viceministrė tikino, kad visos suinteresuotos grupės siekia to paties – sąžiningo bendradarbiavimo, tačiau šiuo metu tai nėra užtikrinama.

„Privatus sektorius nori sąžiningos partnerystės, to paties nori Vyriausybė ir ministerija, kad darbas vyktų vienodomis sąlygomis. Įstatymo pakeitimai nukreipti į tai, kad dabar, deja, tos sąžiningos sąlygos ne visur ir ne visada yra užtikrinamos“, – sakė J. Čelutkienė.

„Mes matome dažnu atveju tokią situaciją, kad pacientai, kurie kreipiasi su siuntimais į privačias įstaigas, su kuriomis yra sudarytos ligonių kasų sutartys, gauna tiktai paslaugas su papildomais mokėjimais arba net su pilnais mokėjimais“, – kalbėjo ji.

Premjero patarėjo Evaldo Navicko teigimu, šis įstatymo pakeitimas yra reikalingas, kad „(sveikatos – BNS) sistema nepatirtų visiškos griūties“, diskusijos dėl jo toliau persikels į Seimą.

„Priėmėme sprendimą, kad toliau diskutuosime, turėsime ilgalaikį dialogą būtent mišrioje grupėje, tai yra ir privačių ir viešų įstaigų kontekste“, – po susitikimo sakė E. Navickas.

„Tačiau visgi norime, kad būtų judama priemokų klausimu toliau, tai yra, šis projektas būtų teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui ir tolimesnės diskusijos, be jokios abejonės, persikels į Seimą“, – teigė jis.

Pasak premjero patarėjo, tarp viešojo ir privataus sektoriaus atstovų vyko atviras dialogas, iš argumentų prieš jis išskyrė įvardijamus galimus Konstitucijos pažeidimus.

„Vienintelis galbūt argumentas (prieš – BNS), tai yra Konstitucija ir galbūt jos pažeidimas tam tikrų nuostatų, tačiau mes manome, kad tai nėra Konstitucinės teisės pažeidimas, nes pirmiausia žmogus turi teisę į nemokamą mediciną ir toliau seka visos išdavos, apie kurias mes ir šiandien iš dalies diskutavome“, – teigė E. Navickas.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.