„Vičiūnų grupę“ paskelbus karo rėmėja ekspertai pasigenda prekybininkų reakcijos

Ukrainai į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukus Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovę „Vičiūnų grupė“, ekspertai pasigenda Lietuvos prekybininkų požiūrio į ją. Rinkodaros ir ekonomikos specialistai mano, kad grupės reputacija nenukris dar žemiau, nesikeis ir vartotojų požiūris į jos produktus. 

Rinkodaros strategas ir konsultantas Giedrius Juozapavičius sako, kad pokyčius lemtų prekybininkų veiksmai, bet jie aiškiai nedeklaruoja savo požiūrio į karo rėmėja pripažintos grupės produktus. 

„Man kyla klausimas, kodėl prekybininkai atvirai ir aiškiai nedeklaruoja savo pozicijos apie šį prekės ženklą, šią grupę. Jie sako, kad laikosi normų, sankcijų, palaiko Ukrainą ir taip toliau, bet nė vienas nesako, ką jie su tuo prekės ženklu darys. Palieka viską vartotojui, o šis, nematydamas paties prekybininko lyderystės ar iniciatyvos, tikrai nesiims jokio žingsnio“, – BNS aiškino G. Juozapavičius.

Konsultanto teigimu, jau buvo pavyzdžių, kai prekybininkai greitai ir aiškiai pademonstravo savo vertybines pažiūras – 2022-ųjų pabaigoje sustabdę prekybą kontraversišką informaciją apie karą Ukrainoje skelbusiais laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ arba išėmę iš prekybos Kuršių marios tarša įtariamos grupės „Grigeo“ produkciją.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus lygiomis dalimis kontroliuojamai „Vičiūnų grupei“ nesitraukiant iš Rusijos ir paskelbus ją karo rėmėja, G. Juozapavičiaus vertinimu, prekybos centrų vertybės lieka neaiškios: „Svarbiausia yra įmonės vertybinio stuburo turėjimas. Jeigu šioje vietoje vertybės yra tik efektyvi veikla, pelnas ir pajamos, tai nėra apie ką kalbėti“.

Jis pripažino, kad prekybos įmonėms gali būti labai sunku pakeisti grupės produkciją, kurios yra labai daug.

„Pažiūrėkime šią kategoriją, kiek yra produktų, – jie realiai yra monopolistai su savo produktais ir prekybininkai, man atrodo, per tuos du metus nepadarė žingsnių, kad darytų pakeitimus, kad produktų atsirinktų daugiau, kad pats pirkėjas pasirinktų“, – sakė G. Juozapavičius.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad „Vičiūnų grupės“ įtraukimas į karo rėmėjų sąrašą jos  pardavimams neturės įtakos nei Lietuvoje, nei Rusijoje, tačiau gali turėti poveikį Ukrainoje. 

„Lietuvos pardavimams tai neturės poveikio, nes pas mus šitas klausimas buvo išdiskutuotas jau daugiau nei prieš metus. (…) Tie, kas nenorėjo pirkti „Viči“ produkcijos, gal kitą kartą visai ne dėl to, kad įmonė veikia Rusijoje, o dėl to, kad nepatinka Matijošaitis“, – BNS sakė A. Bartkus.

„Ukrainos pirkėjui pamatyti šitą įmonę karo rėmėjų sąraše, nes tai skamba labai stipriai, (…) tai žinoma, iš pat pradžių gali būti neigiamos reakcijos ir nuo dalies šitos įmonės produkcijos gali būti nusisukta“, – kalbėjo jis. 

G. Juozapavičius sako, kad atsakomybę vartotojui tokių produktų pirkimo prekybininkai galėtų palikti tik tuo atveju, jeigu suteiktų pirkėjui visą informaciją apie prekes.   

„Palikime galimybę vartotojui, bet suteikime jam maksimalią informaciją, padėkime jam. Jeigu prekybininkai, kai tik prasidėjo karas, gebėjo paženklini rusiškas ir baltarusiškas prekes ir išimti jas iš lentynų, tai jie turi visas galimybes paženklinti ir agresoriaus rėmėjų prekes, tuomet moraliai galėtų sakyti – padarėme bent minimumą, informavome pirkėjus, o jūs, brangieji, balsuokite savo piniginėmis“, – kalbėjo G. Juozapavičius.

Vartotojui, anot jo, dar sunkiau apsispręsti, nes „Vičiūnų grupės“ įmonių bei jų prekių sąrašas yra labai platus, todėl pirkėjui labai sunku identifikuoti: „Šioje vietoje yra nesąžiningas žaidimas žinant, kad vartotojas pasiklys. (…) Kiek žmonių domisi, žino, kiek ir kur Matijošaitis turi akcijų, kokias įmones kontroliuoja, kaip jos susijusios? Galutinis vartotojas mato prekės ženklą lentynoje, pagal tai atsirinkti neatlikus tyrimo be šansų“.

Portalas „Delfi“ penktadienį skelbia, kad prekybos centrai „Maxima“, „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi Lietuva“ nekeičia „Vičiūnų grupės“ teisinio vertinimo ir pokyčių neplanuoja, o „Lidl“ žada papildomai žymėti grupės įmonių gaminius.

„Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukusios Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros atstovas Andrijus Pozniakas penktadienį LRT radijui sakė, kad kiekviena sąraše atsidūrusi bendrovė patenka ir į pasaulinę „World check“ duomenų bazę, kurioje publikuojami padidintos rizikos asmenys ir organizacijos siekiant padėti identifikuoti bei suvaldyti finansinę ir reputacinę riziką. 

G. Juozapavičius BNS sakė, kad grupės reputacijai Lietuvoje pakenkti labiau neįmanoma – 2022 ir 2023 metų šalies reputacijos indekso tyrimo rezultatai parodė staigų jos kritimą žemyn, kartu traukiant žemyn ir Kauno savivaldybę.

„Jie yra totaliame dugne, nėra kito tokio brendo (prekės ženklo – BNS) ar įmonių grupės Lietuvoje, kurios reputacija būtų taip žemai. Kartu Matijošaitis yra nutempęs ir Kauno savivaldybės reputaciją“, – sakė G. Juozapavičius. 

Iniciatyvinės grupės „STOP prekybai rusijoje“ savanoris Ignas Plunksnis BNS pranešė, kad Ukrainos agentūra  sprendimą priėmė po šios grupės pakartotinio kreipimosi sausio 2 dieną.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai. 

Pasak A. Bartkaus, „Vičiūnų grupei“ parduoti verslą Kaliningrade yra ypač sudėtinga, nebent su labai didele nuolaida.

„Supranta investuotojas, kad bet kokios investicijos į šitą regioną yra itin rizikingos, joks verslas neinvestuos šitame regione, kalba eina ne apie Lietuvą, o apie Kaliningrado zoną, jeigu čia gali būti karinis konfliktas, kurio grėsmės neatmetame. Nebent su viena sąlyga, kad šitą įmonę parduos už labai žemą kainą“, – BNS teigė A. Bartkus.

„Praktiškai neįmanomas reikalas parduoti už normalią kainą, tokiu atveju turi daryti didelę nuolaidą pirkėjui, parduoti įmonę, praktiškai sau į nuostolį, o mes negalime reikalauti žmonių, kad jie taip elgtųsi su savo lėšomis“, – sakė jis.

BNS žiniomis, radus potencialų pirkėją leidimą sandoriui dar svarstys Rusijos vyriausybinė užsienio investicijas kontroliuojanti komisija. Pagal Rusijoje galiojančią tvarką užsienio investuotojai verslą gali parduoti ne daugiau kaip už 50 proc. turto vertės, be to, jie valstybei turi sumokėti 15 proc. viso turto vertės mokestį.    

„Vičiūnų grupės“ fabrikas Sovetske 2022 metais uždirbo 24,872 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto daugiau nei 2021-asiais, jo pajamos siekė 216,56 mln. eurų – 6,5 proc. daugiau.