Vasario 16-osios akto Signataras, socialdemokratas Steponas Kairys taip pat 1918 pabaigoje įsteigė Utenos apskrities savivaldybę, buvo jos valdybos pirmininkas.
Pažymint Lietuvos Socialdemokratų Partijos (LSDP) 125-metį Vilniuje ant Totorių g-vės Nr. 3 namo sienos 2021 m. gegužės 1-ją atidengiama atminimo lenta ilgamečiam LSDP lyderiui, Lietuvos socialdemokratijos ideologui, Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16 Akto Signatarui ir Akto formulės pagrindiniam autoriui, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK‘o) pirmajam Pirmininkui, inž.Profesoriui Steponui Kairiui.
Šiame Vilniaus senamiesčio Totorių gatvės name Steponas Kairys 1917-18 m., per Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupaciją gyveno, aktyviai reiškėsi Lietuvos Tarybos veikloje, redagavo laikraštį „Darbo Balsas”, su bendraminčiais kūrė bei redagavo Vasario 16 Akto formulę. O už 200 metrų, šiandieninio Centrinio pašto, Gedimino prosp. Nr.7 ir Šv. Jurgio g-vės kampiniame sename name prieš 125 metus, 1896 m. Gegužės 1-ąją, gydytojo Andriaus Domaševičiaus bute įvyko Pirmasis LSDP (Lietuviškos Socialdemokratiškos Partijos) suvažiavimas, kuris priėmė ir paskelbė šios pirmosios lietuviškos partijos minimum siekį – „Savystovi Demokraiška Respublika“…Taip formuluotas Lietuvos socialdemokratų siekis gana nenoriai priimamas dešiniųjų Lietuvos Valstybės Tarybos narių, svajojančių net apie monarchiją, buvo įgyvendintas Lietuvos Steigiamajam Seimui priėmus nuolatinę Lietuvos Konstituciją 1922 m. rugpjūčio 1 d.
Vilniaus Totorių gatvės Nr. 3 namas istoriškai pažymėtinas ir tuo, kad čia, kaip prisiminimuose rašo Stp. Kairio ilgametis bičiulis Kipras Bielinis, 1918 m. lapkričio 10 d. „Darbo Balso” redakcijos patalpose prasidėjo LSDP konferencija (vėliau dėl konferencijos istorinės svarbos pervadinta LSDP VIII-ju suvažiavimu). Kitą dieną į konferencijos kambarį netikėtai įėjo 4 uniformuoti vokiečių kariškiai: 2 iš jų karininkai, Mažosios Lietuvos lietuviai Dovas Zaunius ir Jurgis Aukštuolaitis, kiti 2 – kareivių milinėmis, vienas jų – Kuršaitis. Karininkai, pasirėmę ant kardų, susirinkusiems pranešė, kad Vokietijoje prasidėjo revoliucija, griuvo Kaizerio valdžia, jis iš Vokietijos išbėgo – karas pasibaigė. Vokiečių armija grįžta namo. Kol kas Vilniuje tvarką prižiūri jų armijos Soldatenratas, kuris klausia, kam perduoti Vilniaus valdymą.
Konferencijos dalyviams tampa aišku – karalius Urachas nebereikalingas, visa jėga turi veikt Vasario 16 Aktas – reikia kuo skubiau suburti Vyriausybę, organizuot Savivaldybes, kurios savo ruožtu turės organizuot Steigiamojo Seimo rinkimus. Kadangi Lietuvos Valstybės Taryba jau pradėjo formuoti Vyriausybę, tai LSDP ėmėsi organizuot Savivaldybes. Taip socialdemokratai organizavo Šiaulių, Utenos ir Rokiškio apskričių savivaldas. Kitur savivaldos funkcijas atliko bažnytiniai parapiniai komitetai.
Iš šių Totorių gatvės namų 1918 m. lapkričio mėn., suredagavęs paskutini (58-tą ) „Darbo Balso” numerį, Stp. Kairys išvyko į savo gimtąjį Utenos regioną organizuoti pradėjusios kurtis naujos Lietuvos Valstybės demokratiškumo pamatų – savivaldybių. Gruodžio mėn. suformavus Utenos Tarybą, Stp. Kairys buvo išrinktas Valdybos Pirmininku. Bet prasidėjus Rusijos bolševikų karinei invazijai nuo Daugpilio pusės, buvo priverstas bėgti į Kauną, kur buvo paskirtas iš Vilniaus bolševikų išvytos M. Sleževičiaus vyriausybės kabineto nariu.
Utena Stp. Kairio nuopelnus pagerbė prieš 3 metus, 2008 m. vasario 15 d. atidengė atminimo lentą ant senųjų, buvusių Utenos savivaldos namų, šiandien muziejaus, sienos.
http://dobilas.kirvelis.lt/files/Stp_KAIRIO_LIETUVOS_VIZIJA.pdf
Taigi šiame Vilniaus Totorių gatvės name Lietuvos Socialdemokratų Partijos aktyvas 1918 m. lapkričio pradžioje pradėjo konkrečius žingsnius kuriant visiškai naujo, XX amžiaus tipo valstybę – Lietuvos Demokratinę Respubliką. Lygiai taip pat, tuo pačiu metu socialdemokratinei ideologijai sugriovus Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos Imperijas, pradėjo kurtis Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos Veimaro bei kitų Rytų Europos Demokratinės Respublikos.
