Nemaža dalis žmonių sutapatina Visų Šventųjų dieną su Vėlinėmis, nors tai – dvi skirtingos šventės. O kas yra Ilgės? Trumpai apie kiekvieną jų atskirai.
Lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena. Tai – šventaisiais po jų mirties paskelbtųjų diena. Tikima, kad jei šventiesiems šią dieną bus meldžiamasi, šie besimeldžiančius išgirs ir jiems padės. Ši šventė – krikščioniška, atsiradusi ankstyvaisiais Viduramžiais: ją šventųjų atminimo diena paskelbė popiežius Bonifacas IV.
Vėlinės – visų mirusiųjų atminimo šventė, atsiradusi Prancūzijoje XI amžiuje. Ji imta minėti po Visų Šventųjų šventės tam, kad būtų pagerbti visi mirusieji – ne tik šventieji. Jos metu lankomi artimųjų kapai, laikomos šv. Mišios, meldžiamasi už išėjusių žmonių sielas, kad šie būtų priimti į Dangų.
Lietuviai, kol dar nebuvo krikščioniška šalis, turėjo labai panašią šventę. Ji tuomet vadinosi Ilgėmis. Jos metu, rudenį, buvo pagerbiami mirusieji – buvo sunešamos rudeninio derliaus vaišės, aukojami gyvuliai, vaišinamasi jų mėsa. Mirusiųjų vėlėms po stalais, į namo kertes, numesdavo maisto, išpildavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas. Tik atėjus krikščionybei Lietuvoje Ilges pakeitė Vėlinės.
Šiandien, rytoj, skubėsime aplankyti išėjusiųjų – nuvežti gėlių, uždegti žvakę. Nors artimųjų kapų nebeįsivaizduojame be plazdančių žvakučių, tačiau anksčiau nebuvo ir šios tradicijos: dar XIX amžiuje buvo paprotys namuose ar net kapinėse ruošti vaišes, kviesti jų paragauti vėles. Tik vėliau imta deginti žvakes: ją uždegdami linkime mirusiajam ramybės, o anksčiau tikėta, kad jos vėlėms rodo kelią į dangų.
Lietuva visai sugyvulėjot-nebijot nei Dievo, nei Velnio…per Visu šventu diena malkas pjaunat, daržus kasat.. Gėda. Viešpaties nemalone užsetrauksit!!!
Sioje vietoje truputi tiksliau parasyta, bet siek tiek mano galva painiojama ilgiu ir ilginiu savoka.
Ilges tai terminas apibudinantis, krikscionybes poziuri i veliu pasaulejauta pagonybeje ir bandyma ji transformuoti per krikscionybes prizme.
Ilgines tai gyvenimo budas atkurti sia svente ne per krikscionybes prizme………
Jei panasiomis datomis nueisime i Simoniu giria papuotauti prie lauzo issaukdami Medeinos deive pagalbai su jos buveines plesikautojais . Tuo paciu nuvyksime prie Priegodo ezero pagerbti zuvusiu partizanu, bus ilgines. Pagonybeje pagerbima isreiksdavo tik zuvusiu karzygiu velems.
_______________________________________________________________________
Apskritai kad suprasti bet koki reiskini ne „bulbuliatorium” reikia ji paprastinti ir suteikti aisku ir primityvu algoritma… Nors pradziai toki.
Pagonybe kadangi remesi gamtine pasaulejauta tai ir sventes pagal aiskius gamtos ritmus. 4 sventes pagal astronominiu metu laiku pradzias ir pabaigas… Tai yra pagal saules dieva….. Ir dar 4 pagal siu metu laiku pojuciu luzio momentus kulminacijos taske. Tai yra Fenologinius metu laikus. Kadangi
Fenologiniai metu laikai abstraktus, tiesiog viduri astronominiu metu turim dar 4 pagoniskas sventes. Ir taip is viso.
Pagoniskos astronominiu metu laiku sventes:
Kovo 21-22
Birzelio 21 – 22
Rugsejo 21-22 (Marijos zemeje daznai painiojama su derliaus svente)
Gruodzio 21 -22
Plus Fenologiniu metu laiku sventes
Vasario 1-2
Geguzes 1-2
Rugpjucio 1-2
Lapkricio 1-2
Pirmas 4 sventes trancedentiniu budu risame prie saules busenos.
Antras 4 prie pojuciu tai kas vyksta zemeje.
Vasario 1-2
Ziema perkopia i antra puse, prasideda atsilimas ir pugos, dienos pradeda zenkliai ilgeti, vyksta intensyvus irankiu paruosimas pavasariniams sejos darbams..
………………………
Lapkricio 1-2
Derlius sunetas i aruodus. Prasideda ziemojimo pradzia pirkiose, ugnies kurenimo pradzia, linksmybes dziaugiantis sekmingu derliu, aukojimas velems ir zuvusiu kariu veliu pagerbimas…
_____________________________________________________________________________________
Net siai dienai kame kultura betarpiskai priklauso nuo metu laiku, mes galime aiskiai matyti kaip sventes galejo itakoti gamta.
Pvz rudens viduri, kai agroturizmas uzsibaigineja, ir aukstosios kulturos bajorai su savo meiluzemis ir meiluziais pradeda linksmybes, tikslines komandiruotes ir isvykas, bendruomenes rudens gerybiu svenciu imitacijas, Sia kultura aptarnaujancios apacios grizta masiskai i savo gricias kompensuodami linksmybes tik tauriaisiais gerimais ilgalaikiam iki pavasario laikotarpiui. Tai jei prie viso sito sie zmones savo noru organizuotu zuvusiu partizanu pagerbima, nebutinai krikscioniskai, turesime kuo puikiausia pagonisku ilginiu atitikmeni,
O jei mums svetima hedonizmo pasaulejauta ir Lapkricio 1 po nuosirdziu atgailos misiu visiems sventiesiems vakare nueisim uzdegti zvakuciu ant mums brangiu isejusiu zmoniu kapu su ilgesiu, tai tik ILGES… ILGESYS………. O sekancia diena melsdamiesi uz isejusiu veles, velines.