Anykštėnė Vitalija Tušas išleido eilėraščių rinkinį „Lietuva, tu ąžuolu šlamėk!“. Knygą 100 egzempliorių tiražu išleido ir spausdino „Ridsales“ kūrybinė spaustuvė.
Į 148 puslapių knygą sudėti įvairios tematikos eilėraščiai. Knygos pavadinimas „Lietuva, tu ąžuolu šlamėk!“ suponuoja mintį apie patriotinių eilių rinkinį, tačiau joje netrūksta ir meilės lyrikos.
V.Tušas „Anykštai” sakė, jog spaudai paruošti knygą padėjo laikraščio „Šilelis” korespondentė Dalina Rupinskienė, kuriai autorė labai dėkinga.
Pateikiame jums kelis eilėraščius iš V.Tušo knygos:
Skamba
Skamba pievos, skamba gojai
ir žaliuojantys šilojai.
Skamba žodis ir daina,
aidi visa Lietuva.
Te dainuoja, kas tik gali,
apie šalį ir berželį.
Kai užtrauks visi kartu,
Bus smagu nuo tų dainų.
Tegul skamba šokiai, dainos
kaip anais gerais laikais.
Vakaruškos tegul aidi
su armonikos garsais.
Tegul skamba žodis, tarmės,
dermės mūsų Lietuvos.
Tik mylėkim gimtą kraštą,
nepalikim niekados.
Šoki trypki ir dainuoki,
nesustoki, pašėlioki.
Jei aidės visur daina,
tai skambės ir Lietuva.
Lietuva
Kai žemėj ąžuolai žaliuos,
tai Lietuva ilgai gyvuos.
Per amžius ŠOKIS bus, KALBA,
skambi DAINA – tai Lietuva.
Tą kalbą puoselės visi
ir visada nešios ŠIRDY.
Įpynę TARMĘ į šnektas
ir SUTARTINĘ į dainas.
Sugrįš tautiečiai į NAMUS.
išbirę po plačius kraštus.
Kad Lietuvoj dar VYGĘ suptų,
Klestėtų, kiltų, nesukluptų
Kad tu pajustum MEILĘ, gėrį,
gamtos grožybes Lietuvos.
Matytum žolę, SVIRTĮ, bėrį,
kad jaustumeis gerai NAMUOS.
Gražesnio krašto nesurasi,
kaip mūsų žemė LIETUVA,
netgi apėjęs visą ŽEMĖS ašį.
Te laimina tėvų MALDA.
Ir tegul skamba meilės dainos,
TĖVŲ kalba, širdies AISTRA.
Nėra gražesnio jokio krašto,
kaip mums brangioji Lietuva.
Aš būsiu tau
Aš būsiu tau kaip vėjas,
žydrai mėlyno dangaus šviesa.
Aš būsiu tekanti tau upė,
ar ryto pieva, ar ruduo, ar žiema
Aš būsiu tau kaip gintaro lašelis,
kaip Baltijos vanduo skaidrus.
Aš būsiu tau gyvenimo svajonė
ir meilėje įamžintas žmogus.
Aš mylėsiu
Aš mylėsiu tave tau nežinant.
Tau nematant, negirdint visai.
Mano meilė visiems begalinė,
savyje ją nešioju giliai…
Aš mylėsiu, kas gyvas aplinkui,
kuriame tik bebūčiau krašte.
Mano meilė senam ir turtingam,
tik pajuskite ją širdyje.
Dievo meilė pati stipriausia.
Tokios meilės neturi niekas.
Jus visus myli tyliai, vienodai.
Amžinai su visais pasilieka.
Eina garsas
Eina garsas iš toli,
jau atjoja karių būrys.
Eisim ginti Lietuvos,
tos šalėlės mylimos.
Nugalėsim tuos karius
ir išvysim juos visus.
Lietuvėlė bus laisva,
nebus priešų niekada.
Mes apginsime tave,
Lietuvėle tu mana.
Tegul saugoja tave
mūsų šventoji Marija.
LIETUVA, būk laisva.
Tegul saugoja tave
ir globoja Marija.
Senatvė
Aš – vienišas medis, stovintis lauke.
Vėjo ir lietaus talžomas.
Nei užuovėjos, tik su lapais.
Aš – vienas kaip pirštas,
aplink nieko nėra.
Stoviu, manęs nieks neužjaus,
nepaguos, neprisimins.
Aš vienišas,
niekam nereikalingas, pasiligojęs.
Tik laukiu savo mirties.
Gal atsiras stipresnis už mane.
Nuvers, arba nupjaus,
nes aš kažkam trukdau gyventi.
Buvau jaunas, gražus, bet pasenai-
Palik šį pasaulį.
Gal tavo vietoj kitas išaugs,
jei pasėjai grūdą.
