Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rengiasi perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas: nusprendus atskirą apygardą formuoti užsienio lietuviams, Lietuvoje jų liktų 70.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.
Šią savaitę VRK planuoja visuomenei pristatyti naujų apygardų ribų 2020 metų rinkimams projektą.
„Planuojame pristatyti bendrą situaciją, kaip mes matome apygardų ribų perbraižymą, duoti laiko suinteresuotoms šalims pateikti siūlymus, pastabas ir iki šių metų pabaigos priimti sprendimą. O jei kas nors nesutiktų su sprendimu, būtų laiko ir jį apskųsti“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.
Įstatymas numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Numačius užsienio rinkėjams įsteigti atskirą apygardą, jei per praėjusius rinkimus užsienyje balsavo pakankamas skaičius piliečių, Lietuvoje liktų 70 apygardų vietoj 71.
„VRK turėtų pasižiūrėti, kiek paskutiniuose rinkimuose dalyvavo rinkėjų, ar tas skaičius atitinka 0,9 vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėje apygardoje, Lietuvoje. Jei yra didesnis ar atitinka, VRK turėtų nuspręsti, kad turi atsirasti užsienyje viena apygarda. Tokiu atveju Lietuvoje lieka 70 vienmandačių ir viena užsienyje“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
„Kada mes iš 71 apygardos atimame vieną vienmadatę apygardą ir atiduodame užsieniui, daugumos apygardų ribos turėtų pasikeisti“, – sakė VRK vadovė.
Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.
Pasak L. Matjošaitytės, šių reikalavimų nebeatitinka 19 apygardų. Rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršija apygardos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o per mažos – kaimiškos apygardos.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.
