Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą.
Ši pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.
„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – teigia projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Atsirastų ir naujos įstaigos – sveikatos centrai, kuriose būtų jungiamos pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugos. Čia dirbtų ir šeimos gydytojai, ir specialistai, o pagrindinis siekis būtų mažinti pacientų hospitalizacijų skaičių.
SAM teigimu, po pertvarkos ketvirtadaliu sumažėtų vadinamojo išvengiamo mirtingumo skaičius, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų, lyginant su šiuo metu, atitinkamai daugėtų 30 ir 20 procentų, būtų trumpesnės eilės pas gydytojus.
Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.
A. Dulkys: kai kurioms įstaigoms ir taip gresia užsidaryti
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Pristatydamas projektą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pateikti projektai deda pamatus kokybiškai sveikatos apsaugos sistemos reformai.
„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti, ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – kalbėjo ministras.
Jis pripažino, kad reforma sulaukia dalies savivaldybių pasipriešinimo, bet, pasak ministro, kai kurioms įstaigoms gresia užsidaryti ir jei jokia reforma nebūtų vykdoma.
„Kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl amžiaus „reforma“ įvyks ir be Vyriausybės įsikišimo, po 8-10 metų kai kurios įstaigos pačios išnyks, nes neliks nei pacientų, nei įstaigų. Jos pačio užsidarys, tik liks neaišku, kas paskutinis užgesins šviesą“, – tvirtino A. Dulkys.
Naujovė – sveikatos centrai
Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.
„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Siekiama mažinti guldymų į ligonines
Pasak sveikatos apsaugos ministro, sveikatos centruose darbas bus „grįstas ne konkurencija, o bendradarbiavimu“, t.y. siekiama leisti sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp skirtingų įstaigų, kad būtų galima integruoti pirminę sveikatos priežiūrą su visuomenės sveikatos paslaugomis.
„Numatome investicijas, kad mažintumėme stacionarines paslaugas, ir kad daugėtų ambulatorinių paslaugų, bet be abejo išsaugant tai, kas žmogui yra labiausiai reikalinga, ypač senėjančiai visuomenei – visus tuos skyrius, paslaugas, kurios yra mažiausios rizikos. Didžiausios rizikos, svarbiausios operacijos, sudėtingiausios paslaugos – tik jos būtų teikiamos klasteriuose, regionuose“, – žurnalistams dar prieš posėdį teigė A. Dulkys.
Numatoma skubiai pagalbai kurti insulto, infarkto, traumų, perinatologijos (gimdymo priėmimo) klasterius, į kuriuos greitosios pagalbos medikai „per auksinę valandą“ gabentų pacientus, kuriems tokia pagalba būtina, o sudėtingesnė planinė pagalba be didelių eilių būtų suteikiama per „žalius koridorius“ atskiroms ligoms regionuose. Nesudėtinga pagalba ir toliau būtų suteikiama arčiau namų, rajoninėse įstaigose.
Neliktų savarankiškų sanatorijų
Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
Ministrų kabinetui jas patvirtinus, pataisos bus teikiamos Seimui pavasario sesijoje, pertvarką patvirtinus galutiniai, pokyčius numatoma užbaigti iki 2027-ųjų.
Briuselio saulė naikina tauta,vergai be teisės į gydima
„SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 711 mln. eurų“.
Uz 711 mln. eurų galima pastatyti 70 modernių ligoninių. (Savivaldybių Lietuvoje yra 60).
O dabar ministras baldų perstumdymui ir lentelių pavadinimų keitimui išleis visą sumą… ???
Tyliai sirpstanti katastrofa – rimta tragedija rajonų žmonėms, jokio realaus reformos tikslingumo, jokio rimto principinio pagrįstumo, jokio rimto pagrindo tam – tikslas koks, kad tik pasinaudoti tais 700 mln. eur, o klausimas kam ? Čia kam nuo to bus lengviau ? Kas čia iš vis per ministro siekis „Siekiama mažinti guldymų į ligonines“ – jei žmogų reikia guldyti – jis guldomas, jei ne – išrašo vaistų ir paleidžia. Ne rajono ligoninių pastatai nusprendžia kiek į juos guldyti žmonių. Kaip tai įtariu, kad už tos reformas tyliai pasislėpęs užkulisiuose stovi p. Matulas („iš Ispanijos dabar berods diriguoijantis šiai šezofreninei simfonijai“). Graudu kas vyksta šalyje, kai griaunama visa sveikatos apsaugos sistema. Vietoj to, kad sistemą kuo labiau stiprinti decentralizuotai per pandemiją – visi suvaromi į vieną katilą, kad dalintusi virusu kolegialiai. Nei laikas tam, nei tikslo jokio, nei pagrindimo – eilinis idiotizmas, kuriuos kažkam reiks taisyti vėl atgal po 3-4 metų. Čia kaip mokykloje – iš pradžių vaikai pripaišo su flamasteriais ant sienų, tada gi, jau juos pabara mokytoja ir liepa viską skubiai kruopščiai nuvalyti, taip netinkamai pažaidus. Darbas dėl proceso, bet ne dėl rezultato, nes rezultatas kenkia pats sau, šiuo atveju. Ir visi tyli – viems gerai, visi patenkinti, kai reiks su insultu vežti žmogų per „auksinę valandą“, po kuriuos jis nusikalakatuos negrįžtamai, arba visos funkcijos smegenų apmirs – ir tik dėl to, kad buvo tas 1h kelias – kas atsakys už tai ?, kaip su gimdymais pvz., kai bus saremiai – žmonas vyrai turės vežti į Panevėžį ir laukti kol viskas prasidės, nusipirkę viešbutį, nes viduje tikėtina nieks neleis. Kvailystė ir durnystė – jei visa tai darot dėl 700 mln.,- eur, paprašykite Lietuvos žmonių iš rajonų – jie jums sumes, bet nesąmonių tokių ir eksperimentų su žmonėmis tikrai nedarykite, apie juos net girdėti nenorėtume. Žmonės ne triušiai, su jais daryti savo socialinių bandymų nederėtų, ypač sveikatos sąskaita – nes rizikos žmonių sveikatai, kaip tik po šio sprendimo, būtų išaugintos kelis kartus.
Batai anyksciams
Anykščių Ligoninei reikia normalaus vadovo ir bus viskas gerai
Tyliai sirpstanti katastrofa – rimta tragedija rajonų žmonėms, jokio realaus reformos tikslingumo, jokio rimto principinio pagrįstumo, jokio rimto pagrindo tam – tikslas koks, kad tik pasinaudoti tais 700 mln. eur, o klausimas kam ? Čia kam nuo to bus lengviau ? Kas čia iš vis per ministro siekis „Siekiama mažinti guldymų į ligonines“ – jei žmogų reikia guldtyi – jis guldomas, jei ne – išrašo vaistų ir paleidžia. Ne rajono ligoninių pastatai nusprendžia kiek į juos guldyti žmonių. Kaip tai įtariu, kad už tos reformas tyliai pasislėpęs užkulisiuose stovi p. Matulas („iš Ispanijos dabar berods diriguoijantis šiai šezofreninei simfonijai“). Graudu kas vyksta šalyje, kai griaunama visa sveikatos apsaugos sistema. Vietoj to, kad sistemą kuo labiau stiprinti decentralizuotai per pandemiją – visi suvaromi į vieną katilą, kad dalintusi virusu kolegialiai. Nei laikas tam, nei tikslo jokio, nei pagrindimo – eilinis idiotizmas, kuriuos kažkam reiks taisyti vėl atgal po 3-4 metų. Čia kaip mokykloje – iš pradžių vaikai pripaišo su flamasteriais ant sienų, tada gi, jau juos pabara mokytoja ir liepa viską skubiai kruopščiai nuvalyti, taip netinkamai pažaidus. Darbas dėl proceso, bet ne dėl rezultato, nes rezultatas kenkia pats sau, šiuo atveju. Ir visi tyli – viems gerai, visi patenkinti, kai reiks su insultu vežti žmogų per „auksinę valandą“, po kuriuos jis nusikalakatuos negrįžtamai, arba visos fnkcijos smegenų apmirs – ir tik dėl to, kad buvo tas 1h kelias – kas atsakys už tai ?, kaip su gimdymais pvz., kai bus saremiai – žmonas vyrai turės vežti į Panevėžį ir laukti kol viskas prasidės, nusipirkę viešbutį, nes viduje tikėtina nieks neleis. Kavailystė ir durnystė – jei visa tai darot dėl 700 mln.,- eur, paprašykite Lietuvos žmonių iš rajonų – jie jums sumes, bet nesąmonių tokių ir eksperimentų su žmonėmis tikrai nedarykite, apie juos net girdėti nenorėtume. Žmonės ne triušiai, su jais daryti savo socialinių bandymų nederėtų, ypač sveikatos sąskaita – nes rizikos žmonių sveikatai, kaip tik po šio sprendimo, būtų išaugintos kelis kartus.