Pavasarį ir vasaros pradžioje skraidančių žievėgraužio tipografo vabalų gausa buvo perpus mažesnė nei pernai. Žievėgraužių aktyvumas sumenko dėl gegužę atvėsusių ir birželio lietingų orų. Didžiausia žievėgraužio tipografo plitimo grėsmė ir toliau išlieka pietvakarinių ir centrinių rajonų eglynuose dėl esamo gausaus žievėgraužių kiekio. Ten eglės jaučia didžiausius stresus dėl ilgai trukusio drėgmės trūkumo dirvoje.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius, vykdydamas pagrindinių miško kenkėjų ir ligų stebėseną, 2025 metų birželio 16–19 dienomis atliko trečią žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) sugautų vabalų apskaitą. Suskaičiuotos į populiacijos sekimui skirtas gaudykles pakliuvę kinivarpos. Kenkėjo gausa, lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo visose stebėjimo vietovėje (T1-T23). Net ir T19 vietovėje (Kazlų Rūdos ir Šakių savivaldybės), kur po dviejų apskaitų populiacija buvo gausesnė nei 2024 metais, visgi pirmoji kenkėjo populiacija sumenko 5 procentais. Lietuvos eglynuose vidutiniškai vienoje gaudyklėje žievėgraužių tipografų sugauta 55 procentais mažiau nei pernai – 5121 vnt. vabalų /gaudyklėje 2025 metais ir 11374 vnt. vabalų/gaudyklėje 2024 metais.
Apskaitos rodo, kad šiais metais kenkėjo pirmos kartos skraidymas buvo dvigubai menkesnis nei pernai. Mažiausiai šie eglių kenkėjai skraidė vakarų ir rytų (T1, T6, T12 ir T14 vietovėse), kur kinivarpų šiemet vidutiniškai buvo sugauta iki 3000 vabalų gaudyklėje. Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų per pirmas tris apskaitas sugauta Varėnos regioninio padalinio Kaniavos girininkijos teritorijoje įrengtoje gaudyklėje – 15068 vnt., o mažiausiai – Mažeikių regioninio padalinio Sedos girininkijoje – 496 vnt. Iš viso per pirmas 9 stebėjimo savaites, 138 gaudyklėmis buvo sugauti 708447 žievėgraužio tipografo suaugėliai. Toks kenkėjų skaičius teoriškai galėtų nudžiovinti per 150 žalių eglių, tačiau buvo pašalinti iš miško ir nespėjo pasidauginti.
Analizuojant situaciją atskiruose Lietuvos regionuose, nustatyta, kad beveik visuose regionuose žievėgraužio tipografo populiacijos sumažėjimas yra gan panašus ir svyruoja nuo 51 iki 60 procentų. Didžiausias žievėgraužio tipografo populiacijos sumažėjimas kol kas stebimas Rytų regione, kur kenkėjų gausumas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 60 procentų (žiūrėti 2 pav.). Šiaurės regione žievėgraužio tipografo populiacija mažėjo 56 procentais. Pietų ir Vakarų regionuose šių eglės kinivarpų gausumas buvo mažesnis 50-51 procentu. Žemiausia žievėgraužių populiacija ir toliau išlieka Vakarų regione.
Visgi didžiojoje Lietuvos dalyje kenkėjo populiacija yra labai gausi, o kritinis populiacijos gausumas, keliantis didžiausią masinio dauginimosi židinių susidarymo riziką, fiksuotas Kauno r., Kazlų Rūdos, Molėtų r., Šakių r. ir Varėnos savivaldybių teritorijose augančiuose eglynuose.
Pirmoji birželio pusė nebuvo palanki žievėgraužio tipografo vabalų skraidymui dėl santykinai vėsių ir lietingų orų. Sinoptikų duomenimis (www.meteo.lt), pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,5 mm (257% SKN), o vidutinė oro temperatūra buvo 15,6 °C (teigiama 0,1° anomalija). Tokios klimatinės sąlygos buvo palankios eglėms augti ir gintis nuo kenkėjų atakų.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
