Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su rekomendacijomis, kurios apibendrina neigiamą žolės smulkinimo poveikį pievų buveinėms. Pagal šias rekomendacijas, biologinei įvairovei palankiausi pievų tvarkymo būdai yra šienavimas ir ganymas. Pastaraisiais metais paplitęs žolės smulkinimas ir paskleidimas gali pakenkti tiek pačioms pievoms, tiek jų gyventojams.
Lyginant galimus pievų tvarkymo scenarijus tarpusavyje, moksliniai tyrimai rodo, jog ekstensyvus ganymas ir tradicinis šienavimas lemia augalų rūšinės įvairovės didėjimą, sukuria palankias sąlygas bestuburiams, paukščiams ir kitai faunai. Tuo metu žolės smulkinimas ir paskleidimas blogina pievos būklę – mažina rūšinę įvairovę, keičia pievos struktūrą ir dirvožemio sudėtį.
Pavyzdžiui, plotuose, kuriuose nuolat smulkinama žolė dėl azotinių medžiagų pertekliaus įsikuria azotamėgiai aukštieji žolynai – dilgėlynai, builynai, dažniausiai netinkami perėti daugeliui pievose gyvenančių paukščių rūšių, ypač tilvikiniams paukščiams.
Lietuvoje nuo 2004-ųjų beveik trečdaliu sumažėjo bendras pievų ir ganyklų plotas. Kartu nyksta ilgą laiką ekstensyviai naudotose pievose susiformavę išskirtinę vertę turintys biologinės įvairovės kompleksai, mažėja kaimo vietovių floros ir faunos rūšių. Prastėja ir pievų būklė. Todėl atsirado poreikis išanalizuoti, kokie šių buveinių naudojimo būdai gali ją pagerinti, o kokie skatina tolesnę degradaciją.
Istoriškai, pusiau natūralios pievos ir jose aptinkamų rūšių įvairovė yra prisitaikiusi gyventi reguliaraus trikdymo sąlygomis, kurios sudaromos jas ganant arba šienaujant. Geros pievų būklės palaikymui labai svarbu, kad kartu su nupjauta žoline augalija pašalinamos maisto medžiagos. Taip užtikrinama pusiausvyra ir stabdomas konkurencingų, derlingesnius dirvožemius mėgstančių augalų rūšių įsigalėjimas.
Tačiau traukiantis gyvulininkystei, atsirado problema, kaip panaudoti šienaujant pievas susidarančią biomasę, todėl Lietuvoje pradėtas plačiai taikyti žolės smulkinimas, dar klaidingai vadinamas mulčiavimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, jį galima taikyti tik tam tikrai atvejais, pavyzdžiui, šalinant galvijų nenuėstas žolės liekanas. Atkuriant apleistas pievas šį metodą galima naudoti tik tam tikrą laiką.
Tik nederlingose pievose dažnesnis žolės smulkinimas gali turėti mažesnį neigiamą poveikį augalų įvairovei, tačiau labai nukentėtų bestuburiai ir antžeminėse augalų dalyse aptinkama pievų gyvūnija.
Su Žolės smulkinimo poveikio pievų buveinėms ir bioįvairovei rekomendacijomis galite susipažinti čia, o jų priedai yra čia. Juos parengė LIFE programos projekto „Naturalit“ komanda, saugomų teritorijų specialistai ir Gamtos tyrimų centro ekspertai. Rekomendacijos skirtos ūkininkams, mokslininkams ir visiems besidomintiems bioįvairovės išsaugojimu, gausinimu pievose.
Kiek tūkstančių tonų kuro sunaudota bereikalo,kiek gamtai padaryta nuostolių,su tuo smulkinimu.Bukapročiai nacionalinėje mokėjimo agenturoje ,to reikalavo ir reikalauja, norėdami itikti europos,sajuzui ,juk geriau būtu auge karklai,tai nors biokuro butų būve.Būtina skatinti gyvulių auginimą,didinti gyvulio deklaruojamą plotą,bet ar supranta visa tai būkapročiai valdžioje.