2017-11-19

Valdovų rūmuose rezidavo ne tik karaliai, bet ir kareiviai (2)

XV – XVI amžiaus pradžia datuojami Valdovų rūmai – ne tik kažkada buvusi didžiųjų Lietuvos bei Lenkijos valdovų rezidencija, bet ir lietuvybės, istorijos simbolis. Dar dabar ant senovinių polių stovintys rūmai, niokoti daugybės karų ir sujudimų, kadaise siaubti caro kareivių, apsistojusių čia šešeriems metams, po atstatymo rūpestingai prižiūrimi ir tvarkomi, o jų požemiuose šalia išlikusių fragmentų eksponuojami čia kažkada gyvenusių dvaro žmonių daiktai ir prabangių Valdovų rūmų puošybos elementai. Trijų aukštų muziejus su apžvalgos aikštele siekia beveik 1500 kvadratinių metrų, todėl vieno straipsnio jam aprašyti nepakanka.

Skaityti daugiau...
2017-11-18

Aš nemokytas, aš viską iš savęs... (2)

Netoli Svėdasų, vos už keturių kilometrų, Anykščiu link besidriekiančiu plentu nusileidus į svaigų slėnį ir tilteliu pervažiavus čia į tvenkinį ištvinusią Vosintos upelę, tuoj už begriūvančių buvusios Vikonių plytinės mūrų, lygia eile rikiuojasi Pauriškių kaimo sodybos. Kadaise čia buvo Svėdasų dvaro palivarkas, kurio žemę XIX amžiaus pabaigoje iš varžytynių įsigijo keturi prakutę sodiečiai. Surašant 1923 metais kaime buvo dešimt sodybų su 40 gyventojų. Nūnai telikę penkios sodybos ir apie dešimt gyventojų. Kiekvienas kiemas su sava, jau besibaigiančia ar naujomis varsomis spindinčia istorija.

Skaityti daugiau...
2017-10-28

Vienuolį laiko pirmuoju anykštėnų bendrijos pirmininku (3)

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys Tomas Ladiga sakė, jog rašytojas Antanas Vienuolis jį žavi ir domina ne tik literatūriniu palikimu, bet ir biografija: ,, Nepaprastas buvo A.Vienuolio gyvenimas ir gebėjimas nesiafišuojant atkakliai dirbti svarbius ir reikalingus darbus Anykščiams ir jų istorinei atminčiai. Drąsiai teigiu, kad jis buvo anykštėnų sąmonės ir kultūrinės - pilietinės bendruomenės žadintojas ir formuotojas, didelis savo krašto patriotas. Kitaip tariant – neįvardytas pirmasis anykštėnų bendrijos pirmininkas.“

Skaityti daugiau...
2017-11-11

Naujoji santvarka ir likimai (5)

Pokaris tebėra dar neišdiskutuota tema. Anykščiuose gyvenantis ir gerai anykštėnams pažįstamas pedagogas, elementorių autorius Juozas Danilavičius dalinasi savo prisiminimais iš to laiko, kaip buvo laužomi žmonių likimai, atėjus komunistinei santvarkai. Nors oficialiai buvo trimituojama, kad rūpinamasi žmonėmis, tačiau realybėje vyko žiauriausias tautos naikinimas ir skurdinimas.

Skaityti daugiau...
2017-11-18

Ir toliau žengs siekių keliu (5)

Portalo anyksta.lt redaktorius Robertas Aleksiejūnas kalbina Anykščių rajono savivaldybės vyriausiąją specialistę kultūrai ir turizmui Audronę Pajarskienę. Skaityti daugiau...

2017-11-11

Lietaus nustekentiems ūkininkams rekomenduojama susirūpinti melioracijos įrenginiais (3)

Portalo anyksta.lt redaktorius Robertas Aleksiejūnas kalbina Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Virmantą Velikonį.

Skaityti daugiau...

Ką manote apie Anykščių pilies statybas?

Dienos anekdotas

Iš laiško žurnalo redakcijai: „...o jūsų kryžiažodžiai žemina žmogaus orumą! Bandydamas juos išspręsti pasijuntu tikru idiotu!“

Komentaras

Mergaitė dailia krūtine:„2017 01 01 buvo 27892 gyventojai. Dabar 27001. Per mėnesį netenkam bevek 100 gyventojų. Anykščiams liko tik 27 metai. Gal nebestatom pilaitės? Pastatom didesnę autobusų stotį su tiesioginiais reisais į Vilniaus ir Kauno aerouostus ir praplečiam kapinių teritoriją. O gal valdininkų pamažinam per pusę?"

Komentuoti

Trigubas pristatymas

Trigubas pristatymas
Vytautas V. Landsbergis pasakojo, skaitė ir dainavo, o keletą savo naujų knygų rašytojas padovanojo susitikime dalyvavusiems vaikams. Autoriaus nuotr.

Buvo ištrėmęs Rudnosiuką

V. V. Landsbergis išleido jau penktąja knygą „Rudnosiuko istorijos“, nuo jos ir pradėjo naujų knygų pristatymą. Režisierius sakė, kad Rudnosiukas, kurio istorijas ėmėsi aprašinėti dar studijuodamas, netyčia jį atvedė į vaikų literatūrą. „Draugai kikendavo, studentėms patikdavo, todėl nunešiau Rudnosiuko istorijas į „Nemuno“ redakciją, bet man pasakė, kad šie pasakojimai yra blogi ir visiškai netinkami spausdinti. Po metų kita leidykla išspausdino Rudnosiuką ir knyga gavo geriausios vaikų literatūros knygos titulą. Patikėjau, kad galiu kažką parašyti vaikams“,- sakė autorius.
Rašytojas paaiškino, kaip gimė ir pats Rudnosiukas. Jis susirinkusiems pacitavo Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ ištrauką:

Ten miške, kur eglės ošia,
Po pušim sena, sena
Buvo meškinas Rudnosis,
Rudnosienė – jo žmona.

Ir turėjo jie meškiuką,-
Rudnosiuką, kaip ir jie, -
Buvo jis dar be kelnyčių
Ir bėgiojo tik namie....

Pasak V. V. Landsbergio, žinodamas, kad Vytė Nemunėlis emigravo į Vakarus, o meškiukas liko čia, jis nusprendė parodyti, kaip jis auga, kaip prisitaiko prie sąlygų.


„Rudnosiukas net buvo ištremtas į Šiaurines Rudnosiukiškes, kur mokėsi draugauti pats su savimi“,- apie tai, kaip stengėsi perteikti realijas, kalbėjo rašytojas.
Beje, šiam literatūriniam personažui šiemet sukako 20 metų, todėl į naująją knygą įėjo ir skyrius, kurio idėją, kaip sakė V. V. Landsbergis, pasiskolino iš „Trijų muškietininkų“ - „Rudnosiukas po 20 metų“. V. V. Landsbergis paskaitė keletą fragmentų iš pasakų apie Rudnosiuką ir net padainavo Rudnosiuko himną.

Vaikams – apie mirtį ir
prisikėlimą

Taip pat buvo pristatyta, kaip sakė autorius, „pusiau detektyvinė-mistinė knyga „Anupro kupros“, kuri tarsi pratęsia žinomą pasaką „Eglė – žalčių karalienė“. „Man ši pasaka patikdavo, bet galas visai liūdnas, kartą iš vieno pasakų specialisto išgirdau kitą šios pasakos variantą – žalčių valdovas Žilvinas sukapojamas į septynias dalis ir užkasamas septyniuose pilkapiuose, kad dalys nesusijungtų ir Žilvinas neprisikeltų. Tai pasirodė man įdomu“,- apie knygą pasakojo rašytojas . Taigi, knygoje „Anupro kupros“ veikėjai patenka į magišką pasaulį, kuriame stengiasi prikelti Žilviną. Kaip jiems seksis, aišku, sužinos tik tie, kurie perskaitys knygą.
O trečioji knyga „Dominykas Dvasių karalystėje“ pasakoja apie arklio Dominyko, kuris priešo pavaišintas suvalgo musmirę ir patenka į dvasių pasaulį, nuotykius. „Tai jau ketvirtoji serijos knyga. Knygos redaktorė mane bandė atkalbėti, klausė, ar tikrai vaikams reikia pasakoti apie tokius dalykus kaip mirtis. Išties tai knyga apie tai, kad mirties nėra. Beje, baigiasi knyga irgi gerai. Kai šernai jau susiruošia užknisti arklį Dominyką, o varlės dainuoja „Su mirimo diena“, jis staiga grįžta į kūną“,- pasakojo rašytojas
Susitikime dalyvavo apie 20 anykštėnų. Apie pusantros valandos trukęs renginys neprailgo, nes V. V. Landsbergis įdomiai pasakojo, gražiai dainavo ir šiltai bendravo su publika.

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta