Kas verčiausias tapti 2020 metų Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatu?

Dienos anekdotas

Automobilio išradimas - didžiulis progresas. Nuo to laiko žmonės ėmė judėti kur kas sparčiau. Ypač per perėjas...

Komentaras

štai pamažu ir "išlenda":„Valstybės "sušikta" gyv.vietos deklaravimo sistema ! Juk savaime suprantama, deklaruoti reikalinga tik ten gyv.vietą kur ir gyveni, o ne bobutės bute kaime, kad gaut kompensaciją už šildymą :-) (p.s. bobutei mirus, kompensacija butui už šildymą nebepriklauso, o va jai anūkė deklaravo gyv.vietą - štai tau ir kompensacija. :-)) Kiek dar tokių anūkų "gyvena" rajone, kurie "valgo" rajono biudžeto lėšas ir nemoka mokesčių ?"

Komentuoti
Leidyklos - spaustuvės „Petro ofsetas" savininkui ir generaliniam direktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Kalibatui už poligrafinio spaudos meno puoselėjimą Lietuvos ūkio ministerija lapkričio mėnesį įteikė „Spaudos Atlanto" apdovanojimą. Aktyvaus Vilniaus anykštėnų sambūrio dalyvio spaustuvėje atspausdintos beveik visos anykštėnų parašytos knygos.

 

Leidyklos  - spaustuvės „Petro ofsetas" savininkui ir generaliniam direktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Kalibatui už poligrafinio spaudos meno puoselėjimą Lietuvos ūkio ministerija lapkričio mėnesį įteikė „Spaudos Atlanto" apdovanojimą. Aktyvaus Vilniaus anykštėnų sambūrio dalyvio spaustuvėje atspausdintos beveik visos anykštėnų parašytos knygos.

 


Ant darbo stalo - šūsnys knygų. Tarp jų ir albumas „Jonas Tvardauskas, medžio drožyba", apie iškilų netikėtai šią vasarą Anapilin iškeliavusį talentingą medžio drožėją. Tai paskutinioji mūsų kraštiečio spaustuvėje atspausdinta knyga iš Anykščių krašto. Jų dešimtys. Šioje spaustuvėje atspausdinta didžioji dalis rašytojų Rimanto Vanago, Mildos ir Vygando Račkaičių bei Anykščių muziejaus knygų, šių eilučių autoriaus albumas „Anykščių idilės" bei kitų autorių kūrinių. P.Kalibatas neslepia, kad jam ypač malonu bendrauti su savo kraštiečiais, leisti ir spausdinti jų knygas, taikant maksimalias nuolaidas. Anykštėnai jo taip pat nepamiršta, kviečiasi į knygų pristatymus, šventes. Tuomet P.Kalibatas aplanko ir savo gimtinę, šalia Kavarsko esančius Šerius, iš kurių išeita į platų gyvenimo vieškelį.

Kolūkio statybininko Petro ir lauko darbininkės Uršulės Kalibatų šeimoje Petras buvo vienturtis sūnus. Su kaimo berniokais dūko pašventupiuose, lankė Kavarsko vidurinę mokyklą, tačiau vidurinį mokslą baigė Anykščiuose, J.Biliūno vidurinėje mokykloje. P.Kalibatas man taip ir neatskleidė, kuo norėjęs būti, tačiau likimo nekeikia, nes jam jis buvęs palankus. Jaunuolis karjerą pradėjo geologijos valdybos sistemoje po kursų ir nedelsdamas įstojo į institutą Leningrade studijuoti inžinerinę geologiją. Lietuvos aukštosiose mokyklose tokios specialybės nebuvo. Dirbo Lietuvos inžinerinių tyrinėjimų institute inžinieriumi, o vėliau - filialo direktoriumi.1994 - aisiais  P.Kalibatas pasuko į verslą. „Pasiprašiau atleidžiamas iš darbo ir įkūriau individualią įmonę „Petro ofsetas", - prisimena buvęs direktorius. - Pradėjome nuo dokumentacijos spausdinimo. Dirbo, atrodo, 12 žmonių".

Tai buvo didelės ir modernios leidyklos - spaustuvės pradžia. 2003 m.  P.Kalibatas įmonę „perkrikštijo" į uždarąją akcinę bendrovę „Petro ofsetas", kuri jau tuomet modernia įranga spausdino knygas,  kalendorius, plakatus, teikė kitas spaustuvės paslaugas. Įmonė negailėjo lėšų naujausių spausdinimo mašinų įsigijimui, neretai skolindamasi, tačiau pamatuotai rizikuodama. Taip metai iš metų buvo kuriama šiuolaikiška, galinga spaustuvė, kuria jos generalinis direktorius didžiuojasi. „Vienu metu leidykloje ir spaustuvėje dirbo per 100 žmonių, tačiau diegdami naujas technologijas ne tik didinome darbų apimtis, bet ir mažinome žmonių skaičių. Šiuo metu dirba šiek tiek daugiau nei penkios dešimtys žmonių", - pastebėjo direktorius. Antai, 2007 metais bendrovė į įrangos modernizavimą investavo 2 milijonus eurų. „Krizė privertė ieškoti išeičių ir įsigyti daugiau šiuolaikinės spausdinimo technikos negu bet kada, - juokėsi P.Kalibatas, pabrėždamas, kad nauja penkiaspalvė spausdinimo mašina "Lithrone S29" buvo paleista šiemet sausio 29 dieną. - Tokios Lietuvoje neturi niekas. Pirkti ją privertė kova dėl efektyvumo ir kokybės. „Beje, su tokia kokybe ir dideliu spausdinimo darbų našumu neišgyventume Lietuvos rinkoje, tad spausdiname knygas Švedijai, Norvegijai, Austrijai, Vokietijai,"- sako P.Kalibatas, minėdamas, kad pernai užsidarė 9 spaustuvės, turinčios ne mažiau kaip keturspalves spausdinimo mašinas.  

Pasak P.Kalibato, leidykla - spaustuvė ypatingą dėmesį skiria spaudos kokybei ir pelnė daugybę Lietuvos kultūros ministerijos, Dailininkų sąjungos ir Dailės akademijos knygos meno konkursų apdovanojimų už gražiausiai išleistas knygas, meno albumus. "Mūsų išleista žymaus keliautojo ir fotografo Pauliaus Normanto knyga „Baltas" įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausia lankstytina knyga Lietuvoje, o štai mano rankose vienas naujausių mūsų leidinių, kuris pripažintas geriausiu metų kalendoriumi. Jo sudarytojas - profesorius Domas Kaunas (dailininkė Inga Petrauskienė) jame pateikia vertingiausias savo asmeninės bibliotekos knygas", - pastebėjo P.Kalibatas, be jo rodydamas dar dažais kvepiantį, ką tik pristatytą solidų dailės albumą „Peizažo erdvė" ir šiek tiek anksčiau išleistą Vytauto Valio tapybos albumą.

P.Kalibatas yra Lietuvos spaustuvininkų asociacijos, vienijančios 40 spaustuvių, tarybos narys ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygos kolegijos pirmininkas. "Kolegija teikia metodinę ir dalykinę paramą studijų programų dėstytojams ir studentams, rengiant knygų leidybos profesionalus, - dėstė apie vieną kolegijos veiklos kryptį jos pirmininkas. - Mano tikslas yra įmanomai priartinti mokymo programas prie gamybos, kad būtų ruošiami tikri leidybos profesionalai, galintys įsilieti į darbo rinką ir tobulinti knygų leidybos sistemą ir meną".

Paklaustas apie laisvalaikį, P.Kalibatas nusišypso, o apie pomėgius net neužsimena. Viskas telpa žodyje „knygos", juolab kad šalia, spaustuvėje, personalo vadybininke dirba žmona Regina. Ji - Pakšytė, iš Anykščių krašto, Ažuožerių kaimo, rašytojo A.Vienuolio - Žukausko aprašytos Pakšių giminės. Su ja Petras jau keturi dešimtmečiai, iš kurių kelis dirba šalia vienas kito toje pačioje spaustuvėje. Kartu su tėvais administratore dirba dukra Auksė, vadybininku - sūnus Gintaras. O anūkė Kamilė šiemet baigė Vilniaus universitetą ir magistratūroje studijuoja leidybą. Kita anūkė, Karolina, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto antrakursė. P.Kalibatas padovanojo paskutinįjį „Santaros" leidinį, už kurio paruošimą ir išleidimą šalies prezidento Valdo Adamkaus padėką gavo jo anūkė Kamilė.

 

10 klausimų Petrui Kalibatui

 

Vaikystės svajonė?

Gyvenimas svajonę pakoregavo, kuo svajojau tapti, nebuvo lemta. O svajonę išduoti gaila...

 

Ar priklausote partijai. (judėjimui)?

Priklausiau TSKP. Kaip visiems vadovams, tais laikais tai buvo neišvengiama. Šiuo metu dalyvauju tik visuomeninių organizacijų veikloje.

 

Mintis, kuri paguodžia?

Vis dėlto gal gyvenime kažką padariau...

 

Jūsų pomėgiai?

Knygos, knygos, ir dar kartą knygos.

 

Pasiekimas, kuriuo didžiuojatės?

Leidykla - spaustuvė „Petro ofsetas".

 

Jūsų šeima?

Pradedant žmona, vaikais ir baigiant anūkėlė... Mes  - spaustuvininkų ir leidėjų šeima.

 

Trys žmonės, kurie padarė didžiausią įtaką?

Tėvai, mokytojai (daugiskaitoje), kolegos (daugiskaitoje). Jie išmokė dirbt.

 

Ką darytumėt, jeigu išloštumėt milijoną?

Tai labai nedaug. Milijoną galima ir uždirbti, o loterijos bilietų neperku.

 

Kas yra laimė?

Jeigu turi sveikatos ir gali dirbti mėgstamą darbą. Gaila, neįmanoma visko suspėti.

 

 

 

Jonas JUNEVIČIUS
jonas.j@anyksta.lt

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta