Orai

Džiaugiuosi - dalinuosi

Tado NORKAUS nuotr. - 8.6%
Rūtos VILKIENĖS nuotr. - 2.9%
Eglės TAU nuotr. - 2.9%
Vlado BANIO nuotr. - 57.1%
Linos DAPKIENĖS nuotr. - 25.7%
Karolinos ROMARAITĖS nuotr. - 2.9%

Viso balsų: 35
Balsavimas baigtas. Aktyvus: Balandis 16, 2021

Dienos anekdotas

Vyras įlekia pro duris ir šaukia:
– Žmooonaaa! Greičiau į lovą!
Žmona metė puodus, greitai nusirengė ir lovon. Vyras plumpt į lovą, abiem ant galvų antklodę užmetė ir sako:
– Žiūrėk, kokį laikrodį nusipirkau – tamsoje šviečia!..

Komentaras

Gėda:„skaityti tokius pasiteisinimus, kad kvėpavimo aparatams nėra lėšų. Tai ko iš viso važiuoti į gaisrą, jeigu ugniagesiai neaprūpinti reikiama įranga? Reikia spausti rajono valdžią, tarybos narius, kad biudžete tokiems svarbiems dalykams atsirastų pinigų. Budriuose tai ugniagesiai galėjo privažiuoti prie ežero vandens. O kaip būtų kitose kaimo vietovėse? Priešgaisrinių tvenkinių nuo kolūkmečio nebelikę, visokių balų ir tvenkinių prikasiota, bet jie aptverti tvoromis, be privažiavimų, kai kur net nėra vandens. Kodėl apie tai niekas negalvokja?"

Skaityti komentarus (5)


Lukas PAKELTIS, rajono tarybos narys, verslininkas:

„Mano Vėlinės daugybę metų tokios pačios. Tradiciškai susirenkame į artimųjų būrį, kartu aplankome kapus, vakare pasėdime visi kartu, pasikalbam, prisimenam. Nieko ypatingo – bet šilta.

Vėlines taip pat praleisdavom ir tuomet, kai buvo gyvi tėvai. Dabar nebėra nei jų, nei senelių. Lankome juos su tetomis, pusbroliais, pusseserėmis”.  


Diana PUTRIMAITĖ, Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistė:

„Mūsų šeima nuolat lankosi kapinėse ir prižiūri kapus. Man gražu, kad per Vėlines lietuviai susirenka į kapines. Tačiau asmeniškai man yra svarbiau ne gėlėmis papuoštas kapas su degančiomis žvakėmis, o malda už mirusįjį.“

Irena ARLAUSKIENĖ, kavarskietė, pensininkė, buvusi istorijos mokytoja:

„Esu kilusi iš Ginučių kaimo Ignalinos nacionaliniame parke. Mūsų tėvai užaugino keturias dukras. Visų šventųjų dieną, Vėlines, minėdavome lygiai kaip kiti kaimo žmonės, lygiai kaip tas dienas praleidžiu dabar: dalyvaudavome mišiose savo bažnytėlėje, lankydavome kapelius, ten pasimelsdavome  už mirusius artimuosius, pažinotus žmones. Jokių ypatingų tradicijų šeima neturėjo. Gali būti, jog dėl to, kad senelė labai anksti mirė, daugelio svarbių dalykų mamai perduoti nespėjusi. 

Prisimenu, mama tomis dienomis visuomet ruošdavo kiek iškilmingesnius pietus. Dar įstrigę, jog Visų šventųjų dieną vaikai visuomet buvo vaišinami senelio, auginusio bites Salų kaime, išsuktu medumi. Tiek tų prisiminimų. Kaip vaikystėje, taip ir senatvėje per Vėlines degu žvakes tam, kad šviestų mano mirusiems žmonėms kelią į dangų”...

-ANYKŠTA

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta