|
||
|
|
|
Ar per karantiną buvote išvažiavęs iš savo savivaldybės teritorijos?Dienos sentencijaDienos anekdotasTurguje prie pardavėjo prieina žmogus ir sako: Komentaras123:„Tai kiauliu maras, tai pauksciu gripas, tai korono virusas stpresnis nei kiturt.Pasiziuriu kaip baltarusijoj, jokiu maru, kiaules augina visada istisi kaimai, pauksciu gripo nera, o karantinas, po parduotuves vaiksto su kaukem, bet visos parduotuves, istaigos dirba.Kuo mes cia taip opesni?" |
![]()
Pinigų piramidė – dviejų jaunų fizikų kūrinys, laimėjęs Gineso rekordą.
Kiekvienam nacionaliniam bankui turėti savo muziejų – ne tik pareiga, bet ir garbė. Vilniuje esančio Lietuvos pinigų muziejaus specialistė Nijolė Butkevičienė prasitarė, kad itin modernus ir novatoriškas Lietuvos pinigų muziejus patenka į geriausių pasaulio pinigų muziejų penketuką kartu su didžiosiomis valstybėmis – JAV, Prancūzija, Vokietija.
Nestandartinė ekspozicija Nemokamas sostinės centre (Totorių g. ir Gedimino prospekto susikirtime) įsikūręs muziejus pasakoja pinigų, kaip išradimo, istoriją, rodo pirmuosius pasaulio pinigus (to iš muziejaus ir tikėtumeisi), interaktyviai pateikia informaciją apie daugybės šalių valiutas ir pasakoja jų istoriją.
Kadangi į muziejų atvykau nesusitarusi dėl pokalbio, leidausi į gidės paieškas. Muziejaus specialistė Nijolė Butkevičienė tuo metu vedė ekskursiją pradinukams, susibūrusiems į vasaros stovyklą. Pagalvojau, jog išsami ir paprastai paaiškinta informacija tikriausiai nepakenktų ir man, ir prisijungiau prie ekskursijos. Du padėjėjais išrinkti vaikinai pasisiūlė saugoti nedrausmingus vaikus nuo eksponatų apžiūrėjimo ne tik žvilgsniu, bet ir rankytėmis, o nedidelę mažylių grupę prižiūrinčioms auklėtojoms buvo pavesta už teisingus atsakymus į gidės užduodamus klausimus skaičiuoti taškus, už kuriuos vėliau išdalinti prizai su muziejaus atributika (prizų – skirtuką, pamokų tvarkaraštį (šis sukėlė vieno iš vaikinų nuostabą: ,,Aš galvojau, ji jau seniai į mokyklą nebeina..“), saldainių bei kalendoriuką gavau ir aš, tikriausiai už tai, kad atidžiai klausiausi ir rankomis stengiausi nieko nečiupinėti). Ir patikėkite, klausimai buvo ne tokie jau lengvi. Štai pats pirmasis, kaip senovėje buvo skaičiuojami galvijai, sukėlė didelį erzelį – ar uodegomis, ar kojomis, ar tešmenimis... Pasirodo, galvomis. Dėl to naminiai gyvūnai ir vadinami galvijais (žodis „pinigas“ kildinamas iš lotyniško žodžio pecunia (lot. pecus – galvijas)). Štai taip, su klausimais ir žaidimais vyksta pusantros valandos ekskursija muziejuje mažiesiems. Pramoga ir vaikams, ir suaugusiems Tik įžengus į muziejų suskamba prieškario Lietuvos banke naudotas telefonas. Pakėlus ragelį pasigirsta Lietuvos valdybos pirmininko balsas, kuris sveikina lankytoją, atvykusį į Pinigų muziejų, palinki jam gerų įspūdžių ir maloniai praleisti laiką. Muziejui – beveik 32 metai Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 metais, kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 metais jis įregistruotas kaip vienas iš LTSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įsteigus Lietuvos banką, SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas ir jam pavaldžios įstaigos buvo likviduotos. Muziejaus veikla sustabdyta. 1997 metais parengta Muziejaus veiklos ir rekonstrukcijos koncepcija. 1998 metais muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos asocijuotu nariu.
Rekonstruotose patalpose Totorių g. 2/8, Vilniuje, ekspozicija atidaryta 2010 metais. Jos plotas – 260 kv. m. Ji pritaikyta skirtingiems lankytojų poreikiams, ją patogu apžiūrėti ir turintiems negalią lankytojams – monetų stendus galima nuleisti ar pakelti, taip parodą pritaikant ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje, visos ištraukiamos ekspozicijos taip pat turi specialias rankenėles, jog būtų lengvai pasiekiamos, čia įrengtas liftas. Turintiems regėjimo negalią lankytojams skirtas specialus prietaisas su sutartiniais mygtukais. Pinigų muziejus – ne tik monetų, bet ir meno saugykla Be daugybės monetų bei banknotų muziejuje galima pamatyti ir meno kūrinių – didžiulę instaliaciją, sukurtą iš lito banknotų, kompoziciją iš euro banknotų, skirtą paženklinti valiutos pakeitimą Lietuvoje, paveikslus, kuriuose vaizduojami pinigai, bei senovinių dirbinių su įlydytomis monetomis. Prie meno dirbinių priskirti drįsčiau ir malonų, bet tylų ,,vaikiną“ ekspozicijos apie pinigų kilmę salėje – manekeną, aprengtą kaip vieną pirmųjų monetų kalikų. Gineso rekordą laimėjusi centų piramidė ,,Pristatau dar vieną pasaulio stebuklą“ - taip vaikams apie Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje stovinčią didžiausią piramidę iš 1 milijono 935 centų pradėjo pasakoti gidė. ...Įdomu.. Kinijoje, Mongolijoje, Tibete pirmųjų pinigų vaidmenį atliko presuota arbata, Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje – tabakas, Etiopijoje – druska, Meksikoje – kakavos ankštys, Islandijoje – žuvis. O mūsų kraštuose, baltų žemėse, mainams dažniausiai buvo naudojamas gintaras, kailiai, vaškas. Pirmosios LDK monetos Pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos, vadintos denarais, pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje, jos buvo gaminamos taikant primityvią technologiją – iš sidabro vielos ruošinių, todėl buvo prastos kokybės ir netaisyklingos formos. Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamosiomis dalimis. Kas yra muštinis? Priėmus sprendimą įvesti nacionalinę valiutą, pereita prie svarstymų, kaip ją vadinti. Po ilgų diskusijų Seime liko du pagrindiniai konkurentai: litas ir muštinis. |