nieko jis nepadarys-o kazin ar kels klausima kada bus ismezti visi buvusieji ekskomunistai is valdzios,seimo-del tokiu ir gyvenam pasturgalio salygom-nes jiems dabar diktuoja briuselynas-kaip anksciau diktavo maskoliai-jie negali savo sukurti-jie priprate kad jiems isakymus nuleistu....stai tokio klausimelio jis niekad neiskels.....

Yra dalis zmoniu kurie specialiai tuno seselyje, nes turi savu interesu ir pan. Pvz. kas labai jau zino buvusi seimo nari socdema is Ukmerges Aruna Dudena? Pasirodo zmogus dirbo ir daug, bet viena smulkmena, ne del Lietuvos, o sau! Issiasfaltavo zvirkeli prie ezeriuko tik 1km. ilgio uz 170 000€ musu mokesciu moketoju pinigu, pasinaudojo visom imanomom ES paramom ir t.t. Giriasi Dudenas isivaizduoji sedziu nieko nedarau ir dar uz tai pinigus moka! Kiek dar tokiu dudenu buvo ir bus? O Romualdas Gegznas nustebino geraja prasme, bet ar uzteks laiko pamatysim.

Kandidatas užtikrino, kad jo partija nusiteikusi veikti skaidriai. Tai noriu paklausti, kodėl į kandidatų sąrašus buvo įtrauktas Gražulis, kuris prieš rinkimus nuskambėjo, kaip galimai daręs poveikį Maisto ir veterinarijos vadovui Miliui dėl įmonės „Judex“ reikalų. Ir dar jo padėjėjos įdarbinimo reikaliukai. Nors, matyt, ten Seime yra visiems natūralu ir nekreipiama į tokius įdarbinimus.

Kai žmogus klausia – ar būtina rengti referendumą ir skaičiuoja lėšas, tai parodo, kad visai nesuvokia kas yra tikra demokratija ir kaip svarbu, kad spręstų ne grupė žmonių, bet Lietuvos piliečiai. Beje, tokiems skaičiuotojams ir norintiems diktatūros, šveicarai atšovė, kad jie daugiau sutaupo nei išleidžia referendumams, nes tiesioginė demokratija užkerta kelią korupcijai, politikų piktnaudžiavimams, pinigų švaistymams.
Norint dvigubos pilietybės, po Konstitucinio teismo nutarimo, tai galima padaryti tik referendumu. Seime priimti įstatymo pataisymai, pagal KT nutarimą, pažeistų Konstituciją.
Jeigu referendume būtų klausimas dėl pilietybės suteikimo be pareigų, tai balsuočiau prieš. Už balsuočiau tik tuo atveju, jeigu būtų numatyta, kad emigravęs pilietis į valstybės biudžetą mokėtų tam tikrus mokesčius. Dar keliamas klausimas dėl valstybės gynimo, nes tai taip pat viena iš piliečio pareigų.

Apie imigraciją. Kodėl iš Baltarusijos turėtų važiuoti gyventi į Lietuvą, baltarusiams nėra priežasties bėgti iš socialiai orientuotos valstybės, nebent Lietuvos politikai prisidėtų prie maidano ten sukėlimo. Baltarusijoje žmonių skaičius nemažėja, atvyksta daugiau nei išvyksta.
Pasak, kandidato nieko tokio, kad atvyks iš kitų šalių padėti Lietuvą vystyti. Pirma išvejame savus gyventojus, paskui prisivežame svetimų tautybių žmones. Lietuva neturėjo tokios problemos, kaip Latvija ir Estija, kurios, būdamos TSRS sudėtyje, prisivežė jų augančiai pramonei reikalingų darbo rankų, bet, matyt, labai norima turėti tokią problemą, sunaikinus tautų santykį, kai lietuviai sudaro 80 proc.

Štai kandidatas yra pavyzdys, kaip sovietiniais laikais nepartiniai nuo pat jaunystės darė karjerą:
„1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Pagal paskyrimą pradėjo dirbti Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Planavimo skyriaus vedančiuoju specialistu.
1980–1987 m. dirbo Statybinių medžiagų pramonės ministerijos Transporto skyriaus vedančiuoju inžinieriumi.
1987–1990 m. – Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos direktoriaus pavaduotojas komercijai.“

Kandidatas savo programoje įrašo: „Pasieksime, kad minimalus atlyginimas sudarytų ne mažiau kaip 777 eurus, o vidutinis atlyginimas – 999 eurų“.
Apie tai ir buvo klausimas, kodėl rašoma vienaip, nors mąstoma kitaip, kaip ir priklauso mąstančiam, o ne makaronus kabinančiam žmogui.

Taigi, reikėtų prisiminti dėl ko Rusija pradėjo drausti vežti pieno produktus, mėsos gaminius, ką tuo metu Lietuvos vadai ir politikai „lojo“. Tada ir pamatysime kas buvo pirmas.

Gaila, bet klausimo esmė buvo iškreipta, klausta apie tai iš kur gaus pinigų Lietuvos gyventojų gerovės kėlimui, jeigu kandidatas už griežtas ekonomines sankcijas prieš Rusiją, net jeigu dėl to mažėja eksportas ir tuo pačiu pajamos, pasisako už finansavimo didinimą gynybai.
Napoleono posakis apie savo armijos maitinimą labai jau nuvalkiotas ir ne visais atvejais tinkamas, neatsižvelgiama į pasikeitusį pasaulį lyginant su Napoleono laikais.

Kur tau nesavarankiška partija grąžins mirties bausmę, Briuselis juk neleidžia. Lygiai taip pat žiūrima į ką šeimininkas pasakys, kaip sovietiniais laikais, tik šeimininko būvimo vieta pasikeitė.

Ir pabaigoje tie patys sapnavimai, kaip ir kitų kandidatų, apie gimstamumo didinimą ir verslą. Bet kaip visada, nematoma, kad reikia keisti ekonominę sistemą, tada ir gimstamumas savaime, be pašalpų augtų ir Lietuvoje žmonės turėtų darbus, ir nereikėtų emigruoti ar degraduoti.

Akivaizdu, kad per praėjusių metų Seimo rinkimus ponui Romualdui Gėgžnui reikėjo būti labiau matomu, daugiau skirti laiko viešiesiems ryšiams ir rinkimų rezultatai būtų buvę žymiai geresni. Aiškiai matosi gera kandidato komunikacija, pati už save kalba jo gyvenimiška patirtis.