Muziejininkė Vida Zasienė.
Didžiausias kiekvieno muziejaus turtas yra jo fondai, o ekspozicijose rodoma tik maža dalis eksponatų. Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio–Žukausko memorialinio muziejaus fonduose saugoma 27 000 eksponatų, apie 5000 jų muziejaus lankytojai gali išvysti ekspozicijose. Nuo 1979–ųjų muziejaus fondų saugotoja dirba Vida Zasienė. Vilniaus universitetą baigusią ir kelis metus Jono Biliūno vidurinėje mokykloje anykštėnų vaikus lietuvių kalbos ir literatūros mokiusią merginą dirbti į muziejų pakvietė tuometinė muziejaus direktorė Teresė Mikeliūnaitė, be galo kruopštus, sąžiningas ir muziejininkystei atsidavęs žmogus. Pasak V.Zasienės, tai buvusi pati tikriausia jos mokytoja. „Mano darbas tada ir dabar nesikeitė, nes jį reglamentuoja instrukcijos, kaip priimti, tvarkyti ir saugoti eksponatus“, – sakė žurnalisto kalbinama V.Zasienė, apie darbą su fondus ir jų prieinamumą mintimis pasidalinusi su „Anykštos“ portalo skaitytojais.
– Taigi, fondų saugotojos darbas sovietmečiu ir dabar?
– Mano darbas reikalauja ypatingo kruopštumo ir tikslumo. Taip buvo sovietmečiu, taip yra ir dabar. Dokumentai, nuotraukos, daiktai muziejui perduodami amžinam saugojimui, tad bet koks netikslumas yra neatleistinas. Surašius eksponato perdavimo – priėmimo aktą eksponatai įtraukiami į eksponatų knygas, išskirstomi į rūšis ir detaliai aprašomi inventorinėse knygose, padaromi įrašai kartotekoje, kad prireikus eksponatą būtų galima greitai surasti. Eksponatų saugojimui keliamos ypatingos sąlygos dėl temperatūros, drėgmės, šviesos ir t.t. Beje, turiu pastebėti, kad fondų saugotoja neatsako už eksponatų atrinkimą ekspozicijai. Taigi, aš negaliu pasakyti, ar direktorė su kuo nors derindavo į ekspoziciją atrenkamas nuotraukas, kitus eksponatus. Manau, kad galbūt turėdavo prisilaikyti tam tikrų instrukcijų, eksponatais galbūt buvo manipuliuojama dėl propagandinių tikslų.
Prisimenu, sovietmečiu muziejaus direktorė T.Mikeliūnaitė ypatingai brangino muziejaus eksponatus. Norint susipažinti, pasinaudoti ar persifotografuoti dokumentą, tekdavo prašymą pagrįsti ir direktorė nuspręsdavo, leisti ar ne. Gauti dokumento ar fotografijos kopiją iš muziejaus buvo sudėtinga. Dabartinė mūsų situacija šiek tiek kitokia. Mes stengiamės būti matomi, kad kuo daugiau žmonių pasinaudotų muziejuose sukauptais lobiais. Fonduose esantys eksponatai visuomenei gali būti rodomi įvairiomis progomis, valstybės ar įžymių žmonių jubiliejais, pavyzdžiui., ekspozicija rašytojo A.Vienuolio–Žukausko šimtmečio jubiliejaus proga. Po to eksponatai vėl sugrįžta į fondus. Tačiau niekada nebūna, kad muziejus rodytų viešai visą fonduose sukauptą medžiagą.
– Ar tarybiniais metais žmonės atnešdavo į muziejų ir dovanodavo įvairių relikvijų, ar atneša dabar, kai senienos ypač vertinamos kolekcininkų ir dažnai turi nemenką piniginę vertę?
– Atnešdavo anksčiau, atneša ir dabar. Kartais pasitaiko, kad užmokesčio paprašo, tačiau dažniausia dovanoja, nors žino, kad muziejus priimto daikto negrąžins, tačiau jo savininkas galės bet kada juo pasinaudoti ir galės būti tikras, kad fondams dovanotas eksponatas tikrai nepražus, bus išsaugotas ateities kartoms.
– Dabar didelė žmonijos, ypač išsilavinusios, dalis naudojasi internetu. Ar palietė naujausios technologijos muziejaus fondus, ar fonduose saugomi eksponatai prieinami internetu?
– Manau, kad būtent dabar, kaip niekada, muziejaus fondai tampa vieši ir prieinami kiekvienam. Lietuvoje prieš šešetą metų įdiegta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (sutr. LIMIS) suteikianti galimybę visiems, norintiems susipažinti su fonduose saugomomis vertybėmis. Mes vieni pirmųjų pradėjome skenuoti nuotraukas ir kelti jas į sistemą. Šiuo metu esame nuskenavę ir į sistemą įkėlę 4000 detaliai aprašytų nuotraukų, kurios prieinamos internetu.
Dabar dėl eksponatų į muziejų žmonės dažniausia kreipiasi internetu. Surandam juos dominančius eksponatus, neatlygintinai siunčiame. Tačiau mes privalome tiksliai žinoti, kokiais tikslais ir kur bus panaudota mūsų suteikta informacija. Ją naudojantis asmuo ar įstaiga privalo nurodyti, kad naudojamas eksponatas yra muziejaus.
Muziejaus fondai yra neišsemiamas šaltinis mokslininkams. Antai labai daug kartų muziejaus eksponatais pasinaudojo ir tebesinaudoja knygotyros mokslų daktarė Inga Liepaitė. Nemažai besidominčių fondų vertybėmis sulaukiame iš užsienio. Visai neseniai kreipėsi studentė iš Italijos. Ji prašė rašytojo A.Vienuolio-Žukausko nuotraukų, susijusių su Italija, nes žinojo rašytojo polinkį keliauti, ruošia apie jį tam tikrą darbą.
Džiaugiamės, kad mūsų fondais domimasi, jie prieinami ir jais pasinaudojantys mokslininkai, studentai ar šiaip smalsuoliai garsina Anykščių kraštą, jo kultūrines ir istorines vertybes.
-Ačiū už pokalbį
