Kelionė į Koktebelį (VII dalis. Krymas)

Tarp Egipto ir Tarybų Sąjungos

Kryme, regis, visi vietiniai stengiasi užsidirbti iš turistų. Kas niekučius pardavinėja, kas ekskursijas siūlo, kas kviečia su paukščiais ar žvėreliais fotografuotis.
Aplankę Eupatoriją, Sevastopolį ir Bachčisarajų atvažiavome į pietinę Krymo pakrantę. Įvažiuodami į Alupką, sustojome prie vyriškio, siūlančio kambarių nuomą. Vyras, matyt, sudaręs sutartis su puse Alupkos, važinėjo su mumis po miestelį ir rodė „įvairius variantus”. Galų gale nusprendėme apsistoti…

Tarp Egipto ir Tarybų Sąjungos

Kryme, regis, visi vietiniai stengiasi užsidirbti iš turistų. Kas niekučius pardavinėja, kas ekskursijas siūlo, kas kviečia su paukščiais ar žvėreliais fotografuotis.
Aplankę Eupatoriją, Sevastopolį ir Bachčisarajų atvažiavome į pietinę Krymo pakrantę. Įvažiuodami į Alupką, sustojome prie vyriškio, siūlančio kambarių nuomą. Vyras, matyt, sudaręs sutartis su puse Alupkos, važinėjo su mumis po miestelį ir rodė „įvairius variantus”. Galų gale nusprendėme apsistoti… Būstas neblogas, lovos kaina – 30 litų. Jamam! Tačiau namą prižiūrinti moteris, kai tik „vadybininkas” nusisuko, ėmė mus atkalbinėti. Sako: „Negyvenkit pas mane, pas kaimynę – pigiau, patogiau, geriau”. Išėjom pas kaimynę… Ką darysi, kai pati šeimininkė taip atkakliai atkalbinėja… Svarstėm, ką galėtų reikšti toks moters elgesys ir nusprendėm, jog greičiausiai namo savininkas gyvena kitame mieste, o būsto nuomą jis patikėjo kaimynei, kuri gal nenori tvarkyti kambarių, o gal pyksta ant šeimininko ir kiek įmanydama ginasi nuo klientų…
Beje, „vadybininkui” mes gerą įspūdį palikome. Jis sakė turįs Alupkoje 10 arų sklypą. Siūlė pirkti – po 5 tūkst. dolerių už arą. Gal ir nebrangu, bet šį kartą kelionės biudžete investicijų į nekilnojamąjį turtą numatę nebuvome.
Prie Alupkos (ir prie Jaltos) stūkso 1200 m aukščio Ai-Petrio kalnas, bene labiausiai komercializuotas Krymo objektas. Į kalną susiruošėme kilti funikulieriumi, bet nespėjome. Nuėjom kelis žingsnius nuo savo automobilio, privažiavo „mikriukas”, vairuotojas sako: „Užvešiu beveik už tokią pačią, kiek kainuotų pakilimas funikulieriumi, kainą, bet pamatysit daugiau”. Sutikom. Kiek pavažiavus į kalną, autobusiukas sustojo, kad mums parodytų „gražų vaizdą”, tačiau „vaizdas” užtvertas tvora, nori žiūrėt – sumokėk pinigėlį. Kai tik užvažiavome ant kalno, prisistatė „geriausio restorano savininkas”, „geriausių žirgų augintojas”, lindo „geriausių suvenyrų pardavėjai”. Paskui atsirado ir siūlytojų pasivažinėti keturračiais, ir vyno degustacijos rengėjai, ir fotografai… Už kopimą į Ai-Petrio viršūnę, be abejo, taip pat reikia susimokėti. Visos „ai-petriškos” paslaugos ir pramogas kainuoja po kelis ar keliolika litų – nebrangu, tačiau, kai prašo mokėti net už vaizdą, erzina. Mane erzino ir žmonių srautas – į viršūnę kopėme būriu, per milijonų kojų nugludintas uolas. O iš viršaus žiūrint į debesyse skęstančią Jaltą pasąmonė laukė, kada prieis „atsakingas darbuotojas” ir lieps susimokėti papildomą mokestį už žiūrėjimą pro akinių stiklus…
Nuo Alupkos iki Jaltos – gal dešimt kilometrų, tačiau poilsiautojai ir pramogos šiuose kurortuose skirtingos. Tik gatvėse parduodami turkiški saldumynai ir kinietiška keramika tokia pati. Tiesa, dar valgyklos panašios. Ir Jaltos, ir Alupkos pagrindinėse gatvėse šalia brangių kavinių veikia pigios valgyklos. Valgykla turistą pasitinka daina „Ulietaieš, leti pažalusta…”, o kramtant „sosiską” žiaumoti į taktą padeda „Modern Talking” hitai. Ši muzika, nelabai kokybiškas maistas ir rūškana stalų valytoja grąžina į paauglystę. Smagu. Ir pietų kaina džiuginanti – porą patiekalų gauni vos už 8-10 litų. Ir tualetai dvelkia nostalgija. Unitazai viešuose tualetuose – absoliuti išimtis, o daugelyje tualetų tik skylės, neatskirtos pertvaromis. Spėju, jog į šias įstaigas užsuka ne tik kaimiečiai lietuviai, bet ir aukštakulniais apautos, balinėm sukniom aprengtos maskvietės. Juolab kad, regis, dauguma brangių Jaltos restoranų savų tualetų neturi.
Alupkos kurorto publika – nebejauni, nelabai inteligentiški rusai. Manau, Maskvos darbininkija. Jaltos poilsiautojai – pastebimai turtingesni, jaunesni, regis, dalis jų – išsilavinę. Alupkoje nusileidus saulei gyvenimas apmiršta, Jaltoje – jis tik prasideda: krantinėje groja muzikantai, staiposi mimai, burkuoja porelės, tai vienam, tai kitam prie krantinės prisišvartavusiame kateryje lėbauja naujųjų rusų kompanijos.
Beje, šio sezono Krymo kurortų gatvės prekybos „topas”buvo žaislas – šliaužiantis kareivis. Keliolikoje vietų mačiau šiuos žaislus. Dažniausiai piktas šaudantis kareivis „dirba” su porininku draugiškai viauksinčiu aksomu aptrauktu šuniuku.
Visi, kas buvo Rusijoje, žino šios tautos šokių ypatumus – procesas vyksta demokratiškai, gali šokti vienas, gali vienas su aštuoniomis moterimis. Tačiau lietuvio akį vis tiek rėžia slavų linksminimosi braižas. Vienam Alupkos restorane su gyva muzika vakarą leido pusamžė ponia. Ji kartais pakildavo nuo kėdės, pasistaipydavo vidury restorano, paskui prie staliuko išlenkdavo degtinės ir vėl eidavo kratytis… Aplinkiniai jai plojo ir, atrodo, nuoširdžiai…

Kainos Kryme

Pigiausia nakvynė Eupatorijoje, Sevastopolyje, Alupkoje – 20-30 litų žmogui.
Pakilimas funikulieriumi į Ai-Petrio kalną – 17 litų.
Pažiūrėjimas į Jaltą nuo Ai-Petrio kalno šlaito – 3 litai.
Kukli vakarienė Jaltos restorane – ne mažiau 100 litų.
Pietūs Jaltos valgykloje – 10 litų.
Ekskursijos, bilietai į muziejus – 10-20 litų.

„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.

Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)

Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu –  http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html