Trečdalis prie euro perėjusios Estijos gyventojų savo piniginėse jau turi daugiau bendros Europos valiutos banknotų nei Estijos kronų – pastarosios apyvartoje galios tik dvi artimiausias savaites, rodo Europos Komisijos atliktas tyrimas.
Trečdalis prie euro perėjusios Estijos gyventojų savo piniginėse jau turi daugiau bendros Europos valiutos banknotų nei Estijos kronų – pastarosios apyvartoje galios tik dvi artimiausias savaites, rodo Europos Komisijos atliktas tyrimas.
Sausio 1-ąją Estija tapo 17-ąja euro zonos šalimi. Estijoje, kur gyvena 1,3 mln. žmonių, euras pakeitė 18 metų nacionalinės valiutos statusą turėjusią kroną. ES 27 šalių ekonomikos ir finansų ministrai pernai liepos 13 dieną pritarė Estijos prisijungimui prie euro zonos. Estijos kronos kursas mainant jį į eurą nesikeis ir sudarys 15,646 kronos už eurą, praneša „RIA Novosti”.
„Praėjus dviem dienoms nuo naujosios valiutos įvedimo 28 proc. apklaustų Estijos piliečių pripažino, kad jų piniginėse vien tiek euro banknotai arba didžioji dalis šių banknotų”, – rodo atliktos apklausos rezultatai, kuriuos skelbia Europos Komisija.
Iki sausio 2 dienos pabaigos apie 26 proc. mokėjimų parduotuvėse atlikta vien eurais.
„Nuo pirmosios euro naudojimo dienos jokių žymesnių problemų nekilo nei bankininkystės sistemoje, nei realiajame sektoriuje”, praneša EK.
Tuo tarpu Estijos prekiautojų sąjungos direktorės Marikos Merilai (Marika Merilai) teigimu, šalies prekybos centruose pereinant prie euro buvo užfiksuoti nežymūs sutrikimai, tačiau apskritai mažmeninių įmonių perėjimas prie bendrosios Europos valiutos buvo sklandus.
„Kai kur ne iš karto suveikdavo apmokėjimo kortelėmis sistema”, – pakomentavo M. Merilai.
Artimiausias dvi savaites nuo sausio 1 dienos Estijos parduotuvėse galima atsiskaityti tiek eurais, tiek Estijos kronomis. Kainoraščiai parduotuvėse nurodomi eurais ir kronomis. Priimdami grynuosius pinigus Estijos kronomis pardavėjai grąžą atiduoda eurais.
Estijos centrinio banko grynųjų pinigų ir saugumo skyriaus vadovas Raitas Rosvė (Rait Roosve) pirmadienį pareiškė, kad perėjus prie euro šalies apyvartoje dar lieka per 5 mlrd. Estijos kronų. Iki prisijungimo prie euro zonos, pasak R. Rosvės, apyvartoje buvo apie 9,3 mlrd. kronų.
Estija prisijungia prie euro zonos laikotarpiu, kai bendroji Europos valiuta išgyvena rimčiausią krizę per 12 savo egzistavimo metų. Lapkritį Airija tapo antrąja euro zonos šalimi po Graikijos, kuriai prireikė finansinės paramos norint išvengti bankroto. Nepalankaus įvykių scenarijaus atveju, Airijos pavyzdžiu gali pasekti ir Portugalija bei Ispanija.
