Didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur itin intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose bei turistų pamėgtuose regionuose, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje – 7 kartus, Birštono – 6 kartus dažniau nei pernai, rodo draudikų atlikta avaringumo analizė.
„Paprastai avaringumui įtakos turi tokie aspektai kaip eismo intensyvumas, kelio remonto darbai, blogos oro sąlygos. Šiemet, palyginę duomenis su praėjusių metų, pastebėjome ir naują tendenciją – vietinio turizmo įtaką eismo įvykių dažniui. Jų imta fiksuoti daugiau tose vietose, kur didesni keliaujančiųjų po šalį srautai – pajūrio bei kituose kurortiniuose miestuose, vietovėse, kur yra nemažai traukos objektų“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Vietinio turizmo įtaka
Eksperto teigimu, greičiausiai pagrindinė priežastis, dėl ko eismo įvykiai Lietuvos kurortuose šiemet nutinka dažniau nei pernai, yra išaugęs vietinio turizmo populiarumas.
„Kelionių išsiilgę gyventojai, nenorėdami rizikuoti ir keliauti į užsienį bei vengdami skrydžių lėktuvais, organizavosi jas šalies viduje, lankė turistinius objektus, rinkosi poilsį kurortuose, neišvengiamai daugiau kilo ir eismo įvykių. Gyvenamojoje aplinkoje eismo dalyviai jau būna įpratę orientuotis, žino visus kelio ženklus bei ribojimus. Atvykus į nepažįstamą miestą ar vietovę, būtinas didesnis budrumas ir atidumas bei mažesnis greitis, kad būtų įmanoma laiku pastebėti kelio ženklinimą ir saugiai atlikti manevrus. Kad to laikomasi ne visada, rodo ir išaugęs eismo įvykių kiekis“, – komentuoja A. Žiukelis.
Eismo įvykių dažnis, apskaičiuotas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį eismo įvykių kiekį, parodė, kad per 2021 m. septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Ignalinos savivaldybėje eismo įvykių užfiksuota 5 kartus daugiau, Anykščių r. ir Biržų r. – maždaug po 3 kartus, Druskininkų, Telšių r., Molėtų r. ir Zarasų – vidutiniškai po 2 kartus daugiau.
Draudikų pastebėjimais, avaringumas šiemet didėjo beveik visose šalies savivaldybėse. Mažėjimo tendencijos pastebėtos tik trijose: Joniškio r. savivaldybėje eismo įvykių dažnis šiemet buvo 22 proc. mažesnis nei pernai, Kupiškio r. savivaldybėje – 5 proc., Plungės r. – 1 proc. mažesnis.
Avaringiausių gatvių sąrašas nekinta
Norėdami išsiaiškinti avaringumo tendencijas šalies gatvėse ir keliuose, draudimo ekspertai sudarė ir trejų pastarųjų metų avaringiausių kelių bei gatvių sąrašus.
Pačiomis avaringiausiomis kasmet tapdavo Vilniaus Savanorių prospektas ir Ukmergės gatvė, Kauno Savanorių prospektas, Klaipėdos Taikos prospektas bei Šilutės plentas.
Eismo įvykių skaičiumi Lietuvoje 2018-2020 m. laikotarpiu pirmavo Vilniaus Savanorių prospektas – jame draudimo bendrovė eismo įvykius fiksavo bene kasdien, per trejus metus – 937. Toliau rikiuojasi Klaipėdos Taikos pr. (806 įvykiai), Vilniaus Ukmergės g. (744), Kauno Savanorių pr. (708), Klaipėdos Šilutės pl. (695), Vilniaus Geležinio Vilko g. (594), Kauno Taikos pr. (559), Vilniaus Ozo (525), Žirmūnų (467) ir Kalvarijų (462) gatvės.
„Natūralu, kad vietose, kuriose yra didesni automobilių srautai, didesnė ir tikimybė įvykti eismo įvykiui, tad avaringiausios vietos keletą metų iš eilės išlieka tos pačios. Jose fiksuojami įvykiai dažniausiai smulkūs, tačiau ir jų būtų galima išvengti, laikantis paprastos taisyklės – vairuojant visą dėmesį skirti tik vairavimui“, – teigia draudimo ekspertas.
Jo teigimu, kitas svarbus aspektas yra prieš daug metų suplanuotas ir atsižvelgiant į avaringumo situacijas bei statistiką nekeičiamas eismo organizavimas. Už tai ir eismo saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos galėtų inicijuoti sankryžų pertvarkymą, pėsčiųjų perėjų perkėlimą ar įrengimą, atlikti kitus pakeitimus, kurie pasikeitus transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių srautams tapo nebeaktualūs.
Iš užmiesčio kelių daugiausia eismo įvykių nutinka kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – pernai čia fiksuota 414 atvejų. Itin daug jų įvyko per Kauną einančioje kelio atkarpoje. A. Žiukelis sako, jog tam įtakos galėjo turėti ir vykdyti kelio remonto darbai, ir itin intensyvus eismas šiame ruože, kur kertasi net keletas svarbių automobilių eismo arterijų.
Antroje vietoje pagal avaringumą 2020 m. buvo kelias A2 Vilnius-Panevėžys su 61 eismo įvykiu, trečioje – kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kur įvyko 53 eismo įvykiai. Ketvirtą vietą užėmė kelias A10 Panevėžys-Ryga su 33 eismo įvykiais.
Pranešimas spaudai
