Pirmadienį prasideda tautinės tapatybės iniciatyva Tautadienis, jo metu gyventojai raginami puoštis baltiškais, tautiniais kostiumais ar etnizuotais drabužiais.
Vilniaus etninės kultūros centro vadovės Sandros Daugirdienės teigimu, įmonės ir žinomi žmonės ragina pirmadienį į biurus, bendruomenes ar viešas erdves išeiti pasipuošus savo tautinės tapatybės drabužiais.
„Palaikome pilietiškų žmonių siekį išplėsti tautinių drabužių dėvėjimo erdvę už įprastų ribų: folkloro kolektyvų veiklos, Dainų švenčių, valstybinių renginių ar ugdymo įstaigų. Skatiname domėtis ir didžiuotis mūsų unikaliu tautiniu paveldu: raštais, simbolika ir giliomis prasmėmis, slypinčiomis tautiniuose bei baltiškuose kostiumuose“, – renginio pranešime teigė ji.
Šios idėjos autorė ir etnokultūros mylėtoja Gitana Baliutavičienė sakė, kad mintis telkti bendraminčius šiai iniciatyvai kilo pastebėjus, jog Lietuvoje tautinis kostiumas yra daugiau folkloro koncertų, švenčių, liaudies kolektyvų atributas nei svarbių gyvenimo progų apranga.
„Svajoju, kad tai būtų ne vien ansamblių, o kiekvieno žmogaus, kuriam brangi jo šalis ir jo šaknys, drabužis. Kad jis taptų įprasta puošmena per tokias svarbias gyvenimo progas kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, gaunant diplomą ar apdovanojimą, per visas valstybines šventes“, – tvirtino Tautadienio idėjos autorė.
Anot G. Baliutavičienės, Lietuva iš viso turi penkių etnografinių regionų skirtingus tautinius kostiumus: Dzūkijos arba Dainavos, Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos arba Sudūvos.
Taip pat – keliolikos baltų genčių kostiumus, kurie, pasak etnokultūros mylėtojos, kuriami atliekant archeologines rekonstrukcijas ir pasitelkiant kūrybą. Ne visų Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių kostiumai jau yra atkurti.
2023 metais Lietuvos etninės kultūros globos taryba prilygino archeologinį baltų kostiumą tautiniam, tinkamą vilkėti valstybiniuose renginiuose.
