Niekada mums meno nebus per daug? (Rievės. 2026-04-17)

Anykščiai užsimojo tapti tikru meno centru, kuriame net turgus persismelks aukštąja kultūra. Nors mieste jau turime Angelų muziejų, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejų, Menų inkubatorių, turgavietėje žadama įrengti Menų pažinimo centrą, į kurį bus perkeltas Menų centras bei įrengta salė koncertams. Anykščių menų inkubatorius–menų studija taip pat ruošiasi statyti naują pastatą, kuriame bus įrengtos menų studijos–kūrybinės dirbtuvės. Drauge visas šis „reikalas“ kainuos ne vieną milijoną eurų.
Pagaliau kvepia naujovėmis ar „ant Anykščių“ atsiras daugiau nenaudojamų ar mažai naudojamų erdvių?
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis „Anykštai“ yra sakęs, kad, bus norima „pasiekti „Stasys Museum“ ar „MO muziejaus“ lygį“. Dabar erdvės Angelų muziejuje esą per mažos, be to, patalpos priklauso Panevėžio vyskupijai, tad yra tarsi paskolintos.
Panevėžyje esantis „Stasys Museum“, pastatytas buvusio kino centro „Garsas“ vietoje, vos per pirmus tris atidarymo mėnesius sulaukė beveik 40 tūkstančių lankytojų.
Ar Anykščiai sulauktų bent pusės tokio pasisekimo? O gal – ir dar didesnio? Svajoti juk galima.
Turgaus pastate planuojama įrengti ir koncertų salę. Kam ši reikalinga, man išlieka paslaptis. Ar Kultūros centro salė per maža? Ar Anykščiuose bus planuojami Madonnos ar bent kokios Jessicos Shy koncertai, kurie sutraukia dešimttūkstantines minias? Profesionaliosios muzikos atlikėjams, manau, visiškai pakanka ir tų salių, kurios Anykščiuose jau yra, nes tokie koncertai Anykščiuose anšlagų nesulaukia.

Statyti aukšto lygio meno centrą turguje neatrodo idealiausia mintis: vienoje pusėje – profesionalus menas, o kitoje perku apatinius ar maišiuką bulvių…
Tačiau minčiai išnaudoti jau esamus pastatus pritarčiau, nors ir čia iškyla paradoksas: savivaldybė pastatą pirks iš Komunalinio ūkio, kuris priklauso… savivaldybei. Bet kokiu atveju, vaiduokliais virtusių, nežinia kokios laimės valandos laukiančių statinių rajone turime pakankamai. Įdomu, ar tikrai menininkų kūrybinėms dirbtuvėms nebūtų tikęs senosios bibliotekos ar „Sodros“ pastatas? Ar suremontuoti būtų brangiau, nei pastatyti? O senosios ligoninės vaiduoklis? Apleistas naujosios ligoninės „antras galas“? Kodėl neatgaivinus to, kas jau yra?

Na, šie projektai, panašu, bent jau realūs. Gal iš tiesų Anykščiai pagyvės, gal nenueis mokesčių mokėtojų pinigai į orą, gal nuskambėsim kaip dar labiau kultūrėjantis miestas, gal pas mus įsikurs dar daugiau menininkų, o parodas ir renginius nespės transliuoti televizijos…
Visai kas kita – projektai, kurie iš tiesų yra apie nieką, tačiau tai kainuoja ne niekinius, o labai tikrus pinigus.
Pavyzdžiui, Troškūnų miesto vizija, kurią už mokesčių mokėtojų pinigus sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė, pakraupinusi troškūniečius: kokia dar kavinė Troškūnuose, koks kultūros ir pramogų centras, ir dar su laikino apgyvendinimo paslaugomis?
Tokias vizijas visai neseniai Troškūnų seniūnijos seniūnas Rimantas Sereičikas pavadino kažkuo panašiu į studentų žaidimus. Sutinku, kad jie suprojektuotų Traupyje vandens parką su malūnsparnio nusileidimo aikštele, tačiau už tai mokėti pinigus?..

Kam ir kodėl tokios vizijos užsakomos – ar kad reikia parodyti, jog kažką veikiam, ar nėra kur kišti pinigų, ar žmonėms paerzinti? Galų gale, ir tos vizijos gali būti realios: pavyzdžiui, tuose pačiuose Troškūnuose pastatyti naujų suoliukų, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, o šiaip, pasiklausti vietinių žmonių, ko iš tiesų jiems reikia. O reikia ne kavinės, daug metų troškūniečiai prašo elementarios vaistinės…
Žmones nauji projektai piktina, ypač, kai kalba eina apie jų pinigus ir abejotiną projekto vertę. „Kam šito reikia?“ – klausia tikrai dažnas, ne vienas pašiepia ar pyksta.
Vis tik tokie projektai, nors ir atrodo nereikalingi ar juokingi, mano nuomone, miestą pašviesina. Juk jau seniai nieko naujo, išskyrus išasfaltuotą keliuką, ar niekinius Anykščių kvapo pirkimus, ir negirdėjome.