
Keturi iš dešimties (34 proc.) gyventojų yra asmeniškai susidūrę su telefoniniais sukčiais, nors ir nenukentėjo, o 6 proc. sukčiais patikėjo ir jiems atidavė pinigus ar banko prisijungimus, dar kas penktas gyventojo teigiu, nuo sukčių yra nukentėję jų artimieji, rodo LRT užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Kaip penktadienį rašo naujienų portalas LRT, vis tik dauguma gyventojų – 58 proc. – tvirtina, kad su sukčiais susidurti jiems neteko.
Jei jauniausi, iki 29 metų, gyventojai nuo telefoninių sukčių nukenčia du iš 100, tai amžiaus grupėje iki 49 metų – jau devyni. Besimokantis jaunimas su sukčiais susiduria ir nuo jų nukenčia rečiausiai – priešingai nei vadovai ir nuosavo verslo savininkai.
„Baltijos tyrimų“ atstovas Romas Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad mažesnes pajamas turintys asmenys su pinigais elgiasi atsargiau – tai paaiškina, kodėl nuo sukčių nukenčia turtingesni gyventojai.
„Išsilavinimas nėra tas faktorius, kuris padeda. Daugiau lemia žmogaus atsparumas, polinkis rizikuoti“, – sakė jis.
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros kriminologė Maryja Šupa atkreipė dėmesį į mažą ištiriamų atvejų skaičių – 2014-2023 metais internete registruotų sukčiavimo atvejų padaugėjo maždaug dvigubai, o atvejų ištyrimas smarkiai krito: nuo 47 proc. 2014 metais iki 22 proc. 2023 metais.
Policijos departamentas taip pat informuoja, kad šiemet policijoje pradėti 1702 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, tai beveik penktadaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ilgalaikės tendencijos rodo, kad nuo 2020 m. kasmet registruojama apie 15-20 proc. daugiau sukčiavimų.
Augant sukčiavimo mastams, Lietuvos policija įkūrė ir specialų visą parą budintį sukčiavimo prevencijos centrą, jis nuo metų pradžios gavo 9 tūkst. pranešimų, pradėti 1133 ikiteisminiai tyrimai.