KAM planuoja pastatyti keturias tipines kuopavietes savanorių pajėgoms

Pradedama vystyti tipines kuopavietes Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia pirmuoju etapu statysianti tokius objektus Vilniuje, Ukmergėje, Pasvalyje ir Kelmėje.

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, liepos–rugsėjo mėnesiais planuojama paskelbti rangos konkursą Vilniaus kuopavietės statybos darbams už preliminarią 3,6 mln. eurų kainą. 

Numatoma, kad visi pastatai bus A++ energinio naudingumo klasės ir turės vienodą konfigūraciją. Be štabo, kareivinių, administracinių, persirengimo ir sandėliavimo patalpų komplekse taip pat bus įrengiama sporto ir laisvalaikio zona, automobilių stovėjimo aikštelės.

Vilniaus miesto kuopavietės komplekse papildomai planuojama pastatyti šaudyklą, sanitarinės paskirties pastatą ir garažą, įrengti automobilių saugojimo palapines ir lazerinės šaudyklos modulius. Šiuos darbus planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje.

KAM žada, kad iki 2026 metų vidurio bus parengti Ukmergės, Pasvalio ir Kelmės kupaviečių statybos projektai. Sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, planuojama vystyti dar mažiausiai 10 kuopaviečių kitose Lietuvos vietovėse.

Pirmuoju etapu statomomis kuopavietėmis naudosis Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė Vilniuje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Pasvalyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Kelmėje bei Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė Ukmergėje.

Kuopavietė – tai mišrios paskirties pastatas su štabu, kareivinėmis, administracinėmis, persirengimo ir sandėliavimo patalpomis.

„Kuriame vieningo tipo kuopaviečių tinklą, kuris reikšmingai sustiprins krašto apsaugos savanorių pajėgumus visoje šalyje, o sukurtas tipinių kuopaviečių sprendinių katalogas užtikrins vienodą kokybę bei efektyvų išteklių panaudojimą ateities projektuose“, – pranešime cituojama infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.

Pasak KAM, sisteminga kuopaviečių infrastruktūros plėtra stiprins savanorių operacinius pajėgumus ir užtikrins kokybiškus jų mokymus, prisidėdama prie bendro Lietuvos gynybinio potencialo.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, užtikrina priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse misijose bei teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Nuo 2003 metų savanoriai yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis. Šiuo metu pajėgose tarnauja apie 5,5 tūkst. savanorių – tai karo prievolininkai, pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigoję tarnauti nenuolatinę karo tarnybą.

Savanoriai dalyvauja kovinio rengimo pratybose, kurios vyksta maždaug 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Kaip pažymi KAM, tai jiems leidžia suderinti tarnybą kariuomenėje su civiline veikla – darbu ar studijomis.