Ekspertų lūkesčiai 2026: vyks trankus vakarėlis– ekonomikos fasadas blizgės, o pamatai skilinė

Lietuvos ekonomikos augimą 2026-aisiais spartins ir vidaus vartojimą augins iš pensijų fondų žmonių atsiimami pinigai, tačiau anksčiau buvusio pagrindinio ekonomikos variklio – pramonės – perspektyvos liks miglotos, eksportas praras ūkio lokomotyvo vaidmenį, sako BNS kalbinti ekonomistai. 

Naujienų agentūra BNS paprašė 24 ekspertų ir analitikų pasidalinti, kokių lūkesčių ekonomikai jie turi 2026 metams. Dauguma jų mano, kad ekonomika kitąmet augs sparčiau nei šiemet, tai bus susiję su pensijų kaupimo sistemos pertvarka, tačiau tarptautinė prekyba, tikėtina, patirs iššūkių.

„Lietuvos ekonomikos fasadas ir toliau blizgės – vartojimo augimas dar paspartės. Tačiau ekonomikos pamatai gali pradėti skilinėti – eksportuotojai praranda konkurencingumą, užimti naujas ir išlaikyti turimas eksporto rinkas bus vis sunkiau“, – BNS teigė banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas turėtų paspartėti. Tačiau šį paspartėjimą lems ne palankesnė ekonominė aplinka, o valdžios sektoriaus sprendimai – antros pensijų pakopos reforma ir didesnės išlaidos gynybai“, – apklausoje sakė Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.

Analitikų vertinimu, didesnės gynybos ir skolos aptarnavimo išlaidos mažins dosnumą kitose srityse, valdantieji turės ieškoti sprendimų, kaip mažinti išlaidas ar didinti mokesčius, tačiau kai kurių vertinimu, tokių sprendimų galima tikėtis tik 2028–2029 metais. Be to, daug klausimų kels geopolitinis neapibrėžtumas. 

Ekspertai sutaria, kad kitais metais galima tikėtis tokio ekonominio pakilimo, kokį vėliau pranokti bus labai sudėtinga, nes netipinių vienkartinių paskatų augimui jau nebebus.

„2026 metai bus įdomūs metai. Iš vienos pusės, turėsime iš pensijų fondų atsiimtas lėšas, kurios kaitins ekonomiką, tačiau iš kitos pusės, pasaulio ir Europos ekonomikoms stipriai neaugant, ženkli dalis Lietuvos įmonių vis dar liks laukti paklausos augimo. Be to, praėjęs penkmetis mus visus išmokė, kad gali atsitikti bet kas, dėl ko visa ekonominė perspektyva gali greitai ir reikšmingai pasikeisti“, – teigė banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė.

Ekonomikos augimą skatins pensijų reforma

Ekspertai mano, kad 2026 metais ekonomika augs sparčiau nei šiemet, o tam įtakos turės antros pensijų kaupimo pakopos reforma, leidusi kaupiantiesiems pasitraukti iš sistemos, atsiimti dalį sukauptų lėšų. Ekspertų vertinimu, tai išaugins vidaus vartojimą, tačiau efektas bus laikinas.

„Prognozuojame, kad 2026 metais Lietuvos ekonomika augs sparčiau negu šiemet (prognozė – 3,2 proc.), bet tai bus tik dėl namų ūkių vartojimo šuolio, kuris gali būti daliai gyventojų atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir nemažą dalį tų lėšų išleidžiant“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvos banko ekonomistė Saulė Skripkauskienė teigė, kad ši reforma taps vienu svarbiausių veiksnių formuojančių 2026 metų makroekonominę aplinką.

„Trumpuoju laikotarpiu galimi dalies gyventojų sprendimai pasitraukti iš kaupimo padidins disponuojamas pajamas ir palaikys vartojimą 2026 metais. Tai gali suteikti papildomą impulsą vidaus paklausai, tačiau šis efektas bus laikinas ir labiau ciklinis“, – BNS teigė analitikė pabrėžusi, kad viešųjų finansų požiūriu 2026 metai taps lūžio tašku vertinant reformos tvarumą. 

N. Mačiulis sako, kad 2026-aisiais laukia nacionalinis finansinio raštingumo egzaminas: „Gyventojai gaus teisę laisviau disponuoti savo du dešimtmečius kauptomis santaupomis pensijų fonduose, skubotas jų išleidimas suteiktų trumpalaikio džiaugsmo skurdesnės senatvės sąskaita“.

N. Mačiulis prognozuoja, kad didžioji dalis gyventojų rinksis investicijas į ateitį, o ne trumpalaikius poreikius. Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė mano, kad tik labai maža dalis atsiimtų pinigų bus vėl skiriama ilgalaikiam investavimui.

Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytoja Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė teigė besitikinti, kad lėšas atsiimantys žmonės nenaudos jų švaistydami, o sprendimus priims atsakingai, ir kad papildomas pinigų kiekis rinkoje kuo mažiau paveiks infliaciją ir perkamąją galią.

Kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad vidaus vartojimą taip pat skatins „iki raudonumo įkaitusi“ būsto rinka, itin optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei tolesnis pajamų augimas, kuriam pamatus kloja didėjanti minimali alga, atlyginimai viešajame sektoriuje, pensijos ir augsiančios kitos išmokos. 

Mokesčių pakeitimai ir vartojimo paklausos augimas kitąmet didins ir infliaciją, kuri gali viršyti 3 proc., mano banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

D. Imbraso vertinimu, darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos, o nedarbas turėtų išlikti panašus, su nedidele mažėjimo tendencija.

Eksporto rinkose lauks iššūkiai

Kurį laiką lėtėjančiai pramonei šiemet lėmus eksporto nuosmukį, ekspertai mano, kad 2026 metais tendencijos gali tęstis, eksporto rinkose toliau lauks iššūkiai.

„Nepaisant galimo vidaus vartojimo augimo, išlieka didelės rizikos eksporto rinkose, kur nėra aiškių augimo perspektyvų. 2026 metai, tikėtina, verslui bus panašūs į 2025 metus pagal laukiamus rezultatus“, – BNS apklausoje teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto analitikas Tadas Šarapovas.

D. Imbrasas sako, kad konkurencingumo iššūkiai bei silpnesnė lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa ribos eksportuojančių įmonių plėtrą.

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad kitąmet išryškės atotrūkis tarp eksportuojančių sektorių ir vidaus vartojimo: „Ekonomiką į priekį ves vidaus vartojimas, tuo metu kai eksportas praras ekonomikos lokomotyvo vaidmenį“.

I. Genytė-Pičienė mano, kad kitų metų pradžia parodys, ar išsikvėpęs apdirbamosios gamybos augimas yra laikinas.

Ž. Maurico vertinimu, pramonės perspektyvos tebebus miglotos dėl vis didėjančios Kinijos gamintojų konkurencijos, sparčiau nei produktyvumas kylančių gamybos kaštų bei pasaulinės prekybos neapibrėžtumo. 

Be to, kad 2026 metais ekspertai tikisi vangesnio eksporto ir importo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Viktorija Tauraitė taip pat mano, kad kitąmet  lėtės investicijų augimo tempas.

Vykstant  pokyčiams globaliose tiekimo grandinėse, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė teigė, kad kitąmet teks ne tik prisitaikyti prie lėtėjančio tempo, bet ir spartinti skaitmenizaciją ir robotizaciją bei didinti inovacijų ekosistemos efektyvumą.

T. Povilauskas tikisi, kad kitais metais didės ir būsto, ir negyvenamųjų pastatų statybos apimtys. N. Mačiulio vertinimu, dėl kainų šuolio būsto įperkamumas vėl gali sumažėti, nuomos grąža išliks maža, o naujų pirkėjų pliūpsnio galima ir nesulaukti. 

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, investicijoms ir statybų pulsui palanku ir tai, kad 15 proc. augs ES parama Lietuvai  bei toliau realizuosis ambicingi gynybos ir atgrasymo proveržio planai.

Daugiausiai klausimų – dėl geopolitinio neapibrėžtumo, vidaus politikos

Ekspertų vertinimu, kitąmet ekonomiką teigiamai veiks rekordinės ES investicijos, gynybos finansavimas, tačiau fiskalinė realybė bus griežtesnė. Be to, daugiausiai klausimų kels geopolitinis neapibrėžtumas ir vidaus politika. 

„Investicijų augimui postūmį suteiks didelės investicijos į krašto apsaugą, rekordinės ES paramos lėšos bei įsibėgėjusi „Rail Baltica“ statyba“, – BNS apklausoje teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Didžiausias neužtikrintinumas dėl kitų metų susijęs su geopolitine regiono padėtimi – karo Ukrainoje eiga, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai likimas, bei vidaus politika. Kuo trapesnė valdžia šalyje, tuo sudėtingiau jai įgyvendinti ilgalaikį ekonomikos augimą lemiančius sprendimus ir tuo didesnė visokių trumpalaikių avantiūrų galimybė“, – BNS sakė T. Povilauskas.

KTU prorektorė Edita Gimžauskienė teigė, kad gynybos ir dvigubos paskirties inovacijų ekosistemos stiprėjimas atrodo tikėtinas – finansavimas Europoje jau įtvirtintas, o valstybės ir verslo interesai šioje srityje sutampa. Vis dėlto, pasak jos, išlieka esminis klausimas, ar šis augimas virs inovacijų kūrimu ir platesne ekonomine verte, ar apsiribos viešųjų pirkimų statistika.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad investicijos grįš ne automatiškai, o ten, kur bus pasiūlyta vertė – stabilumas, talentai ir technologinė kompetencija: „Todėl 2026-ieji veikiau žymi struktūrinio persiorientavimo pradžią, o ne pilną aukštos pridėtinės vertės ekonomikos modelio įgyvendinimą“.

Vilniaus universiteto ekonomistė Julija Gavėnaitė-Sirvydienė mano, kad dėl dabartinės neapibrėžtos ir „padrikos situacijos valdžioje“ metai bus komplikuoti, tam tikri sprendimai, įskaitant valstybės biudžetą ir skolą, turės neigiamų pasekmių ateityje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad didesnės gynybos išlaidos ir skolos aptarnavimas neišvengiamai mažins dosnumą kitose srityse: „2026 metais bus daugiau diskusijų apie prioritetus, dažniau bus sakoma „ne“, ir pagaliau imtasi valstybės aparato efektyvumo“.

„Luminor“ ekonomistas  Ž. Mauricas sako, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog Lietuva kainų lygiu konverguojasi su ES sparčiau nei produktyvumu. Be to, sparčiai išaugsiantis viešojo sektoriaus deficitas taip pat nėra tvarus, tad Lietuvai teks imtis nepopuliarių fiskalinį tvarumą didinančių priemonių. Visgi jis mano, kad dėl politinio ciklo mokesčių didinimo ar išlaidų mažinimo klausimai į valdžios dienotvarkę sugrįš tik 2028-2029 metais. 

„Vaizdžiai tariant, 2026 metais Lietuvos ekonomikoje vyks trankus vakarėlis, 2027 metais jis vis dar tęsis, nors vakarėlio organizatoriai jau bus pritildę muziką, 2028 metais vakarėlis baigsis, o 2029 metais mus pasieks sąskaita už 2026-2027 metais vykusią ekonomikos pakilimo šventę, tad teks arba didinti mokesčius arba pasiveržti diržus“, – sakė Ž. Mauricas.

KTU ekonomisto Ryčio Krušinsko teigimu, reikėtų tikėtis, jog valstybės pajamų planas bus vykdomas taip, kaip suplanuotas, ypač vertinant iš koreguotų mokesčių surenkamą dalį, ir nereikės papildomai skolintis. Jis tikisi, kad Lietuva savo sprendimais bus vertinama kaip patikimas ekonominis ir politinis partneris vakarietiškos kultūros šalims ir verslams.

E. Leontjevos nuomone, didžiausias 2026 metų potencialas – didesnis valstybės greitis ir nematomi rezervai: „Jei rimtai imsimės leidimų, derinimų ir viešųjų procesų trumpinimo, investicijos atvyks greičiau, projektai įsibėgės, o biudžeto pajamos augs“.