Apie medinius žaislus senatvėje („Rievės” ANYKŠTA 2015 12 05)

„Mediniai žaislai – sunki vaikystė“ – apibūdinamas nevykėlis. Atseit, čia toks žmogelis, kuris būdamas trejų gavo per galvą matrioška… Bet kai kam net į skiedras sutrupinti mediniai vaikystės arkliukai kelia sentimentus ir senatvėje, jie visą laiką jaučia malkų, medžių, pilių trauką. Todėl ant Šeimyniškėlių piliakalnio ir bus pastatyta medinė pilis (Plojimai – aut.past.).

Kai beveik prieš 20 metų medinę pilį ruošėsi statyti tuometinis meras Saulius Nefas, šaipiausi iš tos idėjos. Tačiau, žvelgiant į praeitį ir lyginant ano laikmečio mero polėkį su dabartinio mero Kęstučio Tubio analogiška vizija, iš S.Nefo nederėjo šaipytis. 1997-aisiais medinė pilis būtų buvusi didi atrakcija, nes tuo laiku Lietuvoje žibėjo tik buvusių kolūkių pirmininkų pilys. Nebuvo tada „Akropolio“, „Megos“, „Siemens“ arenos, „Vichy“ vandens parko, net Lajų tako nebuvo, taigi nieko tada Lietuvoje nebuvo. Tačiau be privalumo – galimos turistų traukos į Anykščius – medinė pilis anuomet turėjo du aiškius minusus: grasinosi ištraukti rajono biudžeto pinigus jos išlaikymui bei subjauroti piliakalnį ir apskritai visą kraštovaizdį.
Esu kraštutinis, iki šlykštumo, liberalas. Dėl tokių kaip aš pusė Lietuvos emigravo. Todėl manau, jog jei medinė pilis ar kitos paskirties tvartas duos realią naudą Anykščiams – galima aukoti vertybes. Jei medinė pilis pritrauks tiek turistų į Anykščius, kiek pritraukė Lajų takas, tada statom ją ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Jei turistų bus dvigubai daugiau – galima piliakalnį išlyginti ar dvigubai padidinti. O jeigu į pilį suplūs milijonai (žmonių) ir jei jai atsiradus mes tapsim bent Rytų Europos turizmo Meka – verta aplink esančią sodų bendriją išsprogdinti, elmininkiečius išnuodyti, kad turistams po kojomis nesipainiotų. Net ir man, liberalui, gaila žmonių, tačiau likusieji pagyvens kaip Žmonės. Aš, žinoma, tikiuosi būti tarp tų likusiųjų…
Lajų takas tapo keptu karveliu, kurį Dievas (jei norit – Rūta Baškytė su Kęstučiu Šerepka) Anykščiams atsiuntė. Neįtikėtinas ir neprognozuotinas turistų ir jų pinigų srautas užplūdo miestelį. Deja, pirmąjį Lajų tako veiklos sezoną į namus grįžo ne tik turistai, bet ir jų pinigai… Ir dabar vietoj to, kad būtų kuriamos strategijos, ką daryti, kad pinigai Anykščiuose liktų, K.Tubis traukia iš stalčiaus (iš S.Nefo stalčiaus) seną idėją, beda pirštu į piliakalnį ir sako: „Čia bus miestas – sodas“.
Bus, bus… Tik ne sodas, o tvartas. Kodėl tvartas? Todėl, kad medinės pilies nepastatysi nei iš metalo, nei iš stiklo… Iš nieko kito jos nepastatysi, tik iš medžio. Dėl Lajų tako vizualinės taršos ir jo intervencijos į gamtą daug kalbėta, bet pvz. pilietė Aldona Daugilytė turi teisę ir galimybę niekada to Lajų tako taip ir neišvysti. Jis įkištas į mišką, nors ir sakralų, bet kai nematai, tai širdį mažiau skauda. Pro pilį-tvartą aš privalėsiu dukart per dieną važiuoti. Mane jis (ji) neišvengiamai nervins, būsiu piktas ir nedarbingas. Pikti bus ir mano kaimynai, nes aš, būdamas piktas, akmenimis mėtysiu į jų vištas ir šunis. Mano katės išeis iš namų arba iš proto…
Pilis stovės prie kelio, kuriuo aš važiuoju į namus. Tūkstančiai tuo keliu važiuoja, todėl naujas objektas priverstinai džiugins visus Svėdasų link judančius. Net ir tuos, kurie šito džiugesio nepageidauja…
Medinę pilį lyginant su Lajų taku, o ir apskritai, bet ką lyginant su Lajų taku, dera priminti, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia. Trenkė jau kartą, tai ir džiaukimės, puoselėkim ugnį. Bet ne, Lajų takas – K.Šerepkos, dar „biški“ eksmero Sigučio Obelevičiaus ir šiek tiek eksvicemero Donato Krikštaponio. O kur K.Tubis? Kur jam paminklas, kur pilis? Nėr… Todėl ir liūdna. Todėl ir norisi ko nors didingo, ko nors medinio…
Kalbant apie pilių ir turistų santykį priminsiu, kad Vilniuje ant Gedimino kalno stovi neblogas mūrinis trobesys, visa Panemunė nustatyta gana įspūdingomis “gryčiukėmis“, tačiau kažkodėl į automobilių kamštį prie Raudonės pilies niekad nebuvau pakliuvęs… Na, bet kas žino, gal Anykščių medis žmones vilios labiau nei Raudonės plytos. Gal… Kita vertus, tą mūsų medinį stebuklą visada bus galima parduoti kino studijai, o meno žmonės jau patys nuspręs, per kurį dublį ją deginti… Žodžiu, išeičių bus, nėr ko nervintis. Pagaliau pilis bus naudinga karo atveju – rusai ją puls kaip strateginį Lietuvos objektą, o tuo laiku mes tyliai tyliai susėsim į baidares ir – į Gotlandą…
Keista tik, kad kūrybiška, jauna ir veržli (labiausiai jauna) Anykščių liberalų komanda kol kas sugeba tampyti tik senolio S.Nefo idėją (šiaip jau K.Tubis ir S.Nefas yra vienmečiai – „Vikipedijos“ pastaba). Kur proveržis? Kur originalumas? Kur kokios nors nuosavos mintys?
P.S. Tik nereikia mūsų gąsdinti šokančiais fontanais. Jų pasaulyje jau daugiau nei gyvų šokėjų …