Viską išdalinęs kitiems

Spalio 2 d. Traupis minėjo kunigo, šviesuolio, rašytojo Stepono Galvydžio 100-ąsias gimimo metines.

Į Traupio bažnyčią, kuri šventė dar ir šv. Mykolo arkangelo atlaidus, rinkosi ne tik traupiečiai, bet ir visi tie, kurie pažinojo, bendravo, mylėjo kunigą Steponą. Šv. Mišias aukojo iš Traupio parapijos kilę kunigai Marijonas Savickas ir Rimantas Kaunietis.
Jau per šv. Mišias stengtasi išlaikyti amžininkų menamas kunigo Stepono Galvydžio šv. Mišių vedimo tradicijas. Šv. Mišioms patarnavo tuo metu bažnyčioje buvę visi a. a. klebono Stepono ministrantai. Kunigas Rimantas savo pamoksle prisiminė, kaip maži vaikai buvo mokomi tikėjimo tiesų naudojant paties kunigo atspausdintas vaizdines priemones, kaip Traupio parapija iš kitų išsiskirdavo pučiamųjų orkestru, kuris grodavo per procesijas, kaip klebono įdiegtos tikėjimo tiesos buvo stipresnės už sovietmečio realybę.
Po mišių vedami etnologės, Stepono Galvydžio giminaitės Gražinos Kadžytės visi šventės dalyviai perėjo kunigo Stepono takais sustodami prie šv. Onos paminklo (kunigo dėka Traupyje buvo pradėta švęsti Močiučių diena), ant bažnyčios laiptų, kur 1995 m. buvo suvaidinta įžymioji misterija, stabtelėta prie kuklaus namelio, po kurio stogu daugiau kaip 30 metų gūdžiu sovietmečiu rinkosi neeilinės asmenybės, kuriančios pasipriešinimo tikėjimo priespaudai planus, kur Steponas Galvydis kūrė eilėraščius, draminius vaizdelius, metraščius, pasakėčias. Visa kūryba, deja, gulė į stalčius, o kai nebeišsiteko, užpildė ir spintą…
Sustota prie ženklo, žyminčio Traupio kaip vietovės, gavusios miestelio statusą, pradžią. 500-ojo Traupio miestelio jubiliejaus proga buvo pašventintas Rūpintojėlis. Čia nuaidėjo trys patrankos šūviai: už Lietuvą, už Laisvės kovotojus, už Traupio parapiją ir Steponą Galvydį. Rūpintojėlio skulptūra ir artileristų pasirodymas – tai kraštiečio Marijono Savicko (dabar Ignalinos r. Mielagėnų parapijos klebono) brangi dovana Traupiui ir jo mokytojui kun. Steponui Galvydžiui.
Toliau vyko atsiminimų popietė kultūros namų salėje. Buvo rodoma filmuota medžiaga iš Stepono Galvydžio 80-jų gimimo metinių minėjimo Traupio bažnyčioje. Filmą montavo Tomas Pūkas. Smagu buvo matyti salėje tuos pačius veidus, tik kai kuriuos neatpažįstamai pasikeitusius… Dabar jau istorija tapusius kadrus nufilmavo Antanas Kairys. Jis išsamiai pasidalino ir brangiais atsiminimais, pristatė pasakėčių knygos istoriją: pasirodo šio reto žanro kūriniai, atspausdinti Stepono Galvydžio rašomąja mašinėle, buvo įrišami ir platinami pažįstamiems dar gerokai anksčiau nei pasirodė Roberto Keturakio redaguota knygelė ,,Mokytas varnėnas“. Šios knygos knygrišykloje įrištus pirmuosius egzempliorius galėjo pavartyti šventės dalyviai.
Kunigas Marijonas Savickas prisiminė nuotaikingas akimirkas apie Stepono Galvydžio aistrą…motociklams ir didelio greičio pomėgį…
Šventėje dalyvavęs Anykščių r. savivaldybės vicemeras Sigutis Obelevičius kalbėjo apie Stepono Galvydžio rūpestingumą ir atidą kitiems: kunigas dažnai dalindavosi su kitais valgiu, atiduodavo geresnius maisto produktus ar net kalėdojimo aukas vargstantiems.
Apie paskutinius pokalbius su klebonu Steponu Galvydžiu pasakojo 7-erius metus buvęs ministrantas, pušalotietis, buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas profesorius Petras Petroškevičius.
Šventėje dalyvavo svėdasiškis aktorius Ferdinandas Jakšys. Jis džiaugėsi ilgamete draugyste su klebonu, dalinosi prisiminimais iš viešnagių klebono namuose.
Traupio mėgėjų teatras ,,Jazminas“ suvaidino kelias rašytojo Stepono Galvydžio ,,Mokyto varnėno“ pasakėčių inscenizacijas ir pelnė profesionalaus aktoriaus pagyras. Poetas, kunigo Stepono Galvydžio poezijos redaktorius Povilas Kulvinskas įspūdingai perskaitė kelis rašytojo eilėraščius ir epitafiją.
Veikė paroda, kurią šalia bibliotekininkės R. Musteikienės parinktų nuotraukų ir knygų papildė eksponatai, pasiskolinti iš Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Stepono Galvydžio fondų. Paroda dar veiks iki metų pabaigos Traupio bibliotekoje.
Atminimas apie neeilinę asmenybę – kunigą, švietėją, rašytoją, – nesusikrovusią turtų, bet sukaupusią milžiniškus dvasios turtus ir mokėjusią išdalinti juos kitiems, dar ilgai bus puoselėjamas traupiečių širdyse. To vieni kitiems linkėjo ir šventės dalyviai.