Anykščių bibliotekoje – „Skaityk su vertėju”

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, remiama LR kultūros ministerijos vykdo projektą „ Skaityk su vertėju“. Knygų vertimų aptarimų ciklas „Skaityk su vertėju“ sumanytas kaip mobilus projektas, kurio metu grožinės literatūros vertėjai keliauja su savo renginių programomis po Lietuvos miestų viešąsias bibliotekas. Vertėjai kalba ne tik apie knygą, jos autorių, bet ir apie savo santykį su versta knyga, apie vertėjo darbą ir reikšmę, vertimo kokybę.

Kovo 25 dieną Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su humanitarinių mokslų daktare, vertėja Dalia Dilyte – Staškevičiene.

Lietuvos
literatūros vertėjų sąjunga, remiama LR kultūros ministerijos vykdo
projektą „ Skaityk su vertėju“. Knygų
vertimų aptarimų ciklas „Skaityk su vertėju“ sumanytas kaip mobilus projektas,
kurio metu grožinės literatūros vertėjai keliauja su savo renginių programomis
po Lietuvos miestų viešąsias bibliotekas. Vertėjai kalba ne tik apie knygą, jos
autorių, bet ir apie savo santykį su versta knyga, apie vertėjo darbą ir
reikšmę, vertimo kokybę.

Kovo 25 dieną
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su
humanitarinių mokslų daktare, vertėja Dalia Dilyte – Staškevičiene. Renginį
moderuoti mūsų viešnia paprašė buvusio savo studento, „Lietuvos ryto“
korespondento Anykščiuose Tautvydo Kontrimavičiaus.

Tautvydas labai žaismingai pradėjo susitikimą: „ Pristatau
du svečius, itn įdomų žmogų, kažkada vadovavusį Romos imperijai, savo gyvenimu
nusipelniusiu, kad apie jį kalbėtumėm ir praėjus daugiau nei 2000 metų po jo
mirties, tai – Liucijus Anėjus Seneka ir dviguba mūsų kraštietė, nes kilusi iš
Anykščių rajono Kraštų kaimo, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė
Staškevičienė.

Pokalbio ašimi buvo pasirinkti Liucijaus Anėjaus Senekos „
Laiškai Liucilijui“. Kodėl gi mes visa tai skaitome ir kuo vertingi Antikos
tekstai?, – klausė T. Kontrimavičius mūsų viešnios. „ Galima trumpai atsakyti,
todėl, kad Antikos kultūra – Europos kultūros pagrindas. Norint suvokti net
mums taip artimą Donelaitį, reikia žinoti Antiką. Iš Antikos gimė visi kiti
žanrai. Nūdienos kultūroje įsivyrauja nuomonė, kad yra mūsų laikas, o kas buvo
prieš mus – tai nėra taip svarbu. O Senekos mokymas kaip tik šita ir paneigia,
jis mus moko ir moko, kad žmogui nuolatos reikia priminti, kad jis mažas ir
silpnas, kas dora ir kas prasminga ir garbinga. Seneka nevertino išsimokslinimo
be doros, žmogaus amžiaus trukmės nevertino kiekybiškai, jam svarbiausia kokybė.
Senekos mokyme randame ir krikščionybės užuomazgų, mokė tenkintis mažu, teigė,
kad visi žmonės – broliai. Bet ir pripažino žmogaus norą numirti pačiam, laikė
tai gerbtinu dalyku, skirtingai nuo krikščionybės, kuri smerkia savižudybę.“

Labai atraktyvu buvo klausyti, kaip Tautvydas Kontrimavičius
skaitė dviejų Dr. D. Dilytės vertimų „Laiškai Liucilijui“ sulyginimus, rado
nemažai skirtumų. Yra du šio leidinio vertimo varinatai 1986 ir 2005 metų. Į
tai mūsų viešnia atsakė su šypsena, „gerai, kad Tautvydas dar neturėjo tarpinio
1999 metų vertimo“. O rašytojas Rimantas Vanagas, beje irgi buvęs Dr. D.
Dilytės studentas, pajuokavo, kad Tautvydas –
baisus žmogus, kad tokias plonybes sugebėjo atrasti.

Paprašyta pasidalinti svajone, ar yra dar tokių tekstų, kuriuos
norėtųsi atvesti į mūsų laikmetį, viešnia atsakė dirbanti su romėnų literatūra.

Susitikimo pabaigoje Dr. D.Dilytė atsiprašė susirinkusiųjų
už sugaištą laiką, nes vėlgi rėmėsi Senekos mokymu, kad visas skolas privalu
grąžinti, tik „pasiskolintą“ laiką grąžinti niekam ne pagal jėjas.

Bibliotekai viešnia padovanojo savo verstas knygas su
dedikacijomis:

„ Graikų literatūros chrestomatija“ – „Mieliems anykštėnams
– linkinti gerai išmanyti graikų literatūrą“.

„ Senovės Graikijos kultūra“ – „Mieliems anykštėnams –
linkinti kuo geriausios kloties“.

„Romėnų literatūros chrestomatija“ – „ Mieliems anykštėnams
– linkinti nepeikti romėnų literatūros“.