Kosminė paroda – netikėta naujovė Etnokosmologijos muziejuje

Etnokosmologijos muziejuje atidaryta kosminė paroda – trys kosminiai aparatai, kurie keliavo į Mėnulį ir Venerą. Dabar jų dublikatai nusileido Etnokosmologijos muziejuje. Prieš lankytojus atsiveria didžiulė Mėnulio panorama – tai žvilgsnis į Mėnulio kalvas ten nusileidusių kosmonautų fotoaparato užfiksuotu vaizdu.

Saulės sistemoje yra tikimybė
rasti gyvybę

Naujoji paroda išties įspūdinga – lankytojų skaičius muziejuje ženkliai išaugo, susidomėjimas tikrai didelis. Paroda ir naujosios muziejaus ekspozicijos fragmentai visai kitoje šviesoje ir dizaino sprendime iliustruoja lietuvišką etnokosmologiją ir kitus mūsų ryšius su Kosminiu pasauliu.
Čia galima išvysti Nežemiškos gyvybės, Nežemiško proto ir Kosminių civilizacijų naujausius tyrimus ir mokslines išvadas. Vaizdžiai, simbolių kalba parodoma, kodėl Kosminės civilizacijos neaplanko mūsų (kol kas…). Gyvybė gali apsireikšti ne tik tolimų žvaigždžių planetose – net keturiose vietose mūsų Saulės sistemoje yra tikimybė rasti Kosminę gyvybę. Bet kol kas čia mūsų viltys apsiriboja tik kitos kilmės mikroorganizmais – bet ir tai būtų didžiausia sensacija visoje mokslo epochos istorijoje!

Atskirame stende eksponuojami Žemės civilizacijos Kosminių misijų ateities planai

Ekspozicija netikėtai praturtėjo meteoritų gausa. Demonstruojama net aštuonis meteoritų pavyzdžiai. Yra pora gabalų iš 2013 metais vasario 15-tą dieną kritusio Čeliabinsko meteorito. 30-40 kilometrų aukštyje sprogo apie 12 tūkstančių tonų svėręs ateivis iš asteroidų žiedo. Sprogimo banga daužė langų stiklus, griovė pastatų sienas, daugiau kaip tūkstantis žmonių buvo sužeista ar apdeginta ultravioletinio sprogimo spinduliavimo. Kolekcijoje – vienas iš rečiausių pasaulyje meteoritų, vadinamų palasytais. Tai geležiniai meteoritai su mineralo olivino kristalų inkliuzais. Šlifuota tokio meteorito plokštelė atrodo kaip įstabus kosminis vitražas.

Etnokosmologijos muziejuje
galima įsigyti Čeliabinsko
meteoritų gabalėlių

Įsigyti galima ir naują Etnokosmologijos žurnalą Nr. 3-4. Pagrindiniai žurnalo autoriai profesoriai Juozapas Algimantas Krikštopaitis, Libertas Klimka, Rimvydas Laužikas, dr. Gunaras Kakaras ir filosofas Martynas Juocevičius. Žurnalo turinyje – muziejaus naujovės ir problemos, astroarcheologija, etnologija, mokslo istorija, filosofija ir kt. Net du straipsniai skirti daugelio muziejaus lankytojų dominančiu klausimu – neatpažintų skraidančių objektų, NSO, egzistavimu.
Savaitgaliais muziejų gausiai lanko jaunavedžių svitos – originalesnės vietos fotosesijoms su Kosmine aura Lietuvoje nerasi. Lauko ekspozicijos atnaujinti gėlynai ir želdiniai, lauko eksponatai – Saulės laikrodžiai, Saulės modelis, sudarytas iš visos Lietuvos suvežtais 20-30 tonų akmenimis ir tikrai unikali kosminė architektūra – masinantis traukos centras Lietuvoje. Muziejus gausiai lankomas ir užsienio svečių, o ekskursijos iš Latvijos jau tapo muziejaus kasdienybe.
Žinoma, muziejaus lankytojams skirtose paslaugose liko naktiniai Visatos objektų stebėjimai ir specialia teleskopine aparatūra Saulės dėmių ir protuberantų stebėjimai.

Registruotis galima tel. (8- 383) 45-424 arba muziejaus svetainėje. Muziejaus vadovas pažada, kad lankytojai tikrai nenusivils – neveltui muziejus su savo originaliu turiniu – vienintelis pasaulyje!