Anykščiuose pasirodymus rengia rajono saviveiklininkai, koncertuoja muzikos mokyklos moksleiviai, į tradiciniais jau tapusius festivalius „Pėdos“, „Artimi“ ar „Pakeleivingi“ žmonės renkasi pakankamai gausiai. Gana dažnai galima pamatyti ir „Domino“ teatro spektaklių, o pernai rudenį vykusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Durys“ premjera sulaukė išskirtinio žiūrovų dėmesio. Tačiau šiandien turėjęs vykti Valstybinio Jaunimo teatro spektaklis „Raudona“ atšauktas, nes žiūrovai labai vangiai pirko bilietus…
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie patenkinti Anykščių kultūriniu gyvenimu? Ar nesusidaro įspūdis, jog anykštėnams užtenka komedijų ir kitų lengvo, naivaus žanro renginių? O gal tiesiog nebeliko inteligentijos, kuri vertintų profesionalų meną?
Vida DIČIŪNAITĖ, Anykščių rajono savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė:
– Kultūros raiška yra kur kas platesnė negu jos raiška per renginius. Dažnai geros knygos perskaitymas ar tiesiog tylus pabuvimas gamtoj žmogaus asmenybei palieka daug daugiau negu aplankytas koks nors renginys, reginys, tegu ir labai profesionalus. Renginių paskirtis – tenkinti žmonių poreikius ir jų valia pasirinkti, kokiame renginyje dalyvauti ar ne. Tad gal ir gerai, kad pasiūla įvairi. Ar žmonių pasirinkimas atskleidžia tam tikras asmenybės nuostatas ir vertybes? Neabejotinai taip, bet kartais paprasčiausias žmogiškumas ar nuoširdus poelgis sušildo labiau negu, tegul ir intelektualiausias, pokalbis. Aš nebuvau nei „Domino“ spektaklyje, nei „Ambrozijos“ pasirodymuose, bet galbūt žmonėms tuo metu reikėjo atsipalaiduoti, nors trumpam pamiršti savo problemas, o juokas – geras gydytojas, tik, gaila, kad dažnai įvairaus pobūdžio renginiuose medžiaga pateikiama suvulgarinta ar suprimityvinta. Ir tada galvoji, kas tą kultūrinę kartelę žemina ar kelia aukštyn: ar publikai nereikia profesionalų lygmens, ar kultūrininkai, jų manymu, taikosi prie publikos. Nemanau, kad Anykščiai – kokia išimtis: mūsų publika atspindi bendrą kultūrinį kontekstą. Pažįstu žmonių, kurie, gyvendami Vilniuje, neaplankė nė vieno profesionalų renginio, ir pažįstu žmonių, kurie, gyvendami Anykščiuose, suranda būdų lankytis tokiuose renginiuose Anykščiuose ar nuvykti kitur. Ne veltui sakoma, kad provincija ne teritorinė, o dvasios sąvoka. Ugdomės juk visą gyvenimą. Kaip sakė išminčiai, „vienintelis stabilus dalykas mūsų gyvenime yra tai, kad jis keičiasi…“ Na, tikėkimės, kad į gera…
