Pirmos kadencijos nario įspūdžiai apie darbą Seime. Seime dirba žmonės, tokie patys kaip ir visi kiti. Turintys silpnybių, ambicijų ir baimių. Seimas negali ir neturi būti snobų su aukštuoju išsilavinimu susirinkimas. Kuo daugiau įvairovės Seime – tuo daugiau šansų, kad negirdima, neįtakinga grupė piliečių bus pastebėta ir jos interesai bent iš dalies apginti. Bet didžiausias atradimas Seime man buvo emocijos galia. Paveikti Seimo sprendimą yra lengviau nei atrodo.
Balsavimą labiausiai veikia nuotaika ir įtikinėjimas. Būtent įtikinėjimui reikia skirti daug dėmesio ir daug kas pavyksta. Nėra nieko savaime suprantamo. Partinės drausmės, ideologijos, vengimas užrūstinti tam tikrą gyventojų grupę, noras būti geru visiems, „tapiniško” tipo keršto baimė – viskas Seime galioja, bet viskas labai trapu. Piliečiai turi absoliučią įtaką Seimo sprendimams ir tereikia naudotis įtikinėjimu. Interesų grupės, lobistai, pinigai šiam Seimui beveik neturėjo įtakos ir tai didelis demokratijos laimėjimas. Madinga karti ant valstiečių visus šunis, bet būtent mes „pravalėme” pilietinei visuomenei kelią į sprendimų priėmimą. Ta valstiečių autonomija nuo visko, kas buvo laikoma tradiciniu Lietuvos elitu, su visais aplipusiais interesais, buvo labai sveikas pratimas jaunai demokratijai. 2016 m. rinkimai turėjo povekį sprendimams ir paprasti žmonės pajuto, kad yra padėties šeimininkai. Galima vardinti šimtus mūsų sprendimų, kur galia grąžinta žmonėms, o galima paminėti tik vieną – Civilinio turto konfiskavimas už korupciją. Ir LVŽS ir koalicijos partijų Vyriausybė išeina ne kaip Trumpas, o pakelta galva ir palieka istoriškai geriausius ekonominius ir socialinius rodiklius. Taip, darėme klaidas ir mus baudžia. Bet mūsų pralaimėjimas yra toks trapus, kad keli mandatai lemia svarstyklių balansą. Kita vertus, būtent dešinioji opozicija parodė, kiek galima padaryti opozicijoje susitelkus, įtikinėjant, nesiblaškant. Ši opozicija buvo įtakinga ir nuosekli, nuimu kepurę. Daug ko reikia pasimokyti. Pažiūrėsim, ką matysime jiems būnant valdžioje. Sėkmės. Kalbant apie kairę, tai reikia sutikti su Jolanta Bielskiene, kad maža socialdemokratų frakcija tiesiog ištirpo konservatorių šešėlyje, o finalinius šūvius į savo kojas socdemai pradėjo laidyti balsuodami prieš kairuoliškus LVŽS siūlymus (pavyzdžui, prieš valstybinių vaistinių sukūrimą, privalomą antstolių pajamų deklaravimą arba paramą jaunoms šeimoms regionuose pavadinę diskriminacija).
Kaip minėjau, Seimas yra žmonės. Ir todėl labiausiai nesinori, kad puikios idėjos, pastangos ir įdirbis dingtų. Pavyzdžiui, Seimo narė Virginija Vingrienė šiandien perduoda man didelį paketą jos rengtų įstatymų, tam tarpe ir padangų užstato, kuriuos ginsiu toliau Seime, o Virginija bus žaliosios Lietuvos, žiedinės ekonomikos ir pažangos idėjų „advokatė”, su daug didesne galia nei vieno Seimo nario mandatas.
