Sausio 1-ąją lemputės pradėjo degti kitaip. Lyg ir rausvas atspalvis atsirado. Bet gal nuo vyno…
Sniečkus-Visaginas – jauniausias Lietuvos miestas, įkurtas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Miestu mes jį išmokome vadinti, tačiau savo esme tai buvo bendrabučių kvartalas laukuose.
Sausio 1-ąją lemputės pradėjo degti kitaip. Lyg ir rausvas atspalvis atsirado. Bet gal nuo vyno…
Sniečkus-Visaginas – jauniausias Lietuvos miestas, įkurtas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Miestu mes jį išmokome vadinti, tačiau savo esme tai buvo bendrabučių kvartalas laukuose. Kažkas panašaus kaip barakai šalia kasyklų Sibire. Ne paslaptis, jog barakai žmonėms reikalingi, kol yra ką kasti, o vėlesnė jų lemtis – tapti laukinės gamtos dalimi…
Galim iki nugriūvimo ginčytis, kas buvo Lietuvai Ignalinos elektrinė – gėris ar blogis. Bet kad tai nesąmonė – faktas. Gera arba bloga nesąmonė… Ne Lietuvos poreikiams ji statyta, o didelės šalies dideliam regionui. Sovietų Sąjungos masteliais Ignalinos AE nebuvo monstras – Rusijoje gausybė fabrikų, kur dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Bet Lietuva ne Rusija. Jei Rusija – „moskvičius”, tai Lietuva tik jo „bardačiokas”. Kai į tą „bardačioką” sugrūdo visą vaistinėlę, vietos jame nedaug liko…
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nelabai žino, kiek Lietuvai kasmet kainuos elektros nebegaminanti elektrinė. O internete, įvairiuose šaltiniuose rašoma, jog per metus elektrinė gali suryti 200-300 mln. litų. Panašiai tiek pinigų metams reikia visų šešių Utenos apskrities savivaldybių biudžetams. Baisūs pinigai… Negyvą elektrinę šerti reikės ne metus ir ne dvejus. Jos visiškas darbo nutraukimas planuojamas tik 2029 metais. Kol buvo paleistas pirmasis elektrinės blokas, darbai vyko dešimtmetį. Paskui ketvirtį amžiaus Lietuvai švietė Sniečkaus lemputė. Dabar laukia dvidešimt metų truksiantys elektrinės šermenys. Elektrinės pamatus klojo rusiškais rubliais. Mums kas… Tačiau jei kas suskaičiuotų viską, ką nuo aštuntojo dešimtmečio surijo Ignalinos AE, įdomu, kokia elektros energijos savikaina išeitų.
Gediminas Kirkilas su „Maxima” buvo susiruošęs statyti elektrinį „Akropolį”, bet čia priėjo Andrius Kubilius ir planus pavertė blevyzgomis. Paskelbta, kad „Leo LT” yra blogis ir nupurkštas raundapu. A. Sekmokas dėsto, kad ir be „Maximos” bus tų atominių… Tik ne Ignas Staškevičius investuos, o koks nors Hansas. Gal net Hansas Kristijonas…
Žinoma, laikai ir technologijos pasikeitė. Nauja elektrinė bus pastatyta greičiau ir veiks ilgiau nei senoji AE. Gal net kai jos darbo laikas pasibaigs, reaktoriai automatiškai pavirs žibučių maksipuokšte… Žodžiu, viskas galbūt bus kitaip, nei buvo.
Tačiau jei ir atsiras investuotojas su savo elektrine, tai jis, ko gero, lietuviams elektrą pardavinės. Gali būti, jog pardavinės net brangiau nei jos gamybos savikaina. Juk ir tarp Hansų Kristijonų pasitaiko…
Turėdami savos elektros būtume nepriklausomi nuo rusų. Dar gerai būtų turėti savo naftos, dujų ir geležies. Jeigu privatus investuotojas Platelių ežere prinerštų silkių, o ežero pakrantes užsodintų kavamedžių plantacijomis, būtų dar geriau. Nesijuokit dėl kavos. Britai per Antrąjį pasaulinį karą dėl kavos stygiaus kentė tokias „lomkes”, kad rizikavo šimtų žmonių gyvybėmis, plukdydami pupelėmis užkrautus laivus tarp Hitlerio minininkų.
Dar vienas motyvas, kodėl mums verkiant reikia elektrinės – kadrai. Visagine knibžda būriai aukštos kvalifikacijos atomininkų, kuriuos reikia išlaikyti. Pagal valdžios strategiją jie turi knibždėti tol, kol Hansas pastatys naują elektrinę. Tiesa, jei elektrinė bus pastatyta tik kokiais 2050-aisiais, dalis specialistų bus jau labai brandūs. Bet geriau talentingas devyniasdešimtmetis nei žioplas trisdešimtmetis. „Atsimeni 75-uosius?” – klaus vienas specialistas. „Kurio amžiaus?” – patikslins kitas.
Man regis, dauguma kalbų apie Visagino išsaugojimą yra spekuliatyvios arba populistinės. Dažnai nežvelgiama tiesai į akis, o tik raminamos aistros. Vargu ar gali Lietuvoje atsirasti nauja atominė elektrinė. Vargu ar ją apsimoka statyti. Koks skirtumas, kurioj šaly stovės elektrą gaminanti skardinė, juk mokėti už elektrą teks, kas ją begamintų. O kalbėjimas apie specialistų išsaugojimą – absoliuti spekuliacija. Specialistų neįmanoma išsaugoti, specialistas yra brangi prekė, kuri parsiduos. Brangaus daikto neišlaikysi lentynoje…
Summa summarum – bus naujas Didžiasalis. MaxiDidžiasalis LT. Tik niekam apie tai nesakykim. Tegu turi visaginiečiai vilčių ir perspektyvų… Juk bloga, kai jauties likęs apleistuose barakuose.
