Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad būtų viešai paskelbta apibendrinta statistika apie elektroninių ryšių kontrolę, kitaip tariant, kokiomis apimtimis valstybėje yra klausomasi pokalbių telefonu ir tikrinama interneto erdvė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad būtų viešai paskelbta apibendrinta statistika apie elektroninių ryšių kontrolę, kitaip tariant, kokiomis apimtimis valstybėje yra klausomasi pokalbių telefonu ir tikrinama interneto erdvė.
Pasak jo, iš šios informacijos paaiškės, kad daugiau nei pusę tokių pasiklausymų atlieka kriminalinės policijos biuras, tiriantis tam tikrus kriminalinius nusikaltimus. Statistika liudytų ir kitų tarnybų vykdomas slapto pasiklausymo apimtis, kurios, NSGK pirmininko teigimu, toli gražu nėra tokios visa apimančios, kaip bandoma nuteikti visuomenę.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad šiai kontrolei sugriežtinti pernai gegužės 28 d. buvo priimti Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimai, leidžiantys vykdant tam tikrą operatyvinę veiklą slapta klausytis asmens pokalbių ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Asmuo negali būti sekamas neribotą laiką. Kitas reikšmingas pakeitimas, kad buvo įteisintas pokalbių sankcionavimas ne telefono numeriui, o žmogui, nes, pavyzdžiui, narkotikų prekyba įtariami asmenys paprastai naudoja ne po vieną mobilųjį telefoną. Šie įstatymų pakeitimai buvo inicijuoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų, kuriems vadovauja TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras ir A. Anušauskas.
Pasak pastarojo, įstatymų pakeitimas visiškos kontrolės neįveda, todėl labai svarbus tiek parlamentinės kontrolės, tiek vidinės įstaigos kontrolės dėmesys.
„Pernai specialiosios tarnybos buvo priverstos sustiprinti vidinę kontrolę, įstatymu didesnę atsakomybę užkraunant padalinių vadovams, kuriems patvirtintos labai aiškios procedūros, kaip turi būti organizuojamas asmens pokalbių paklausymas. Padidintas ir teisėjų, galinčių jį sankcionuoti, skaičius, todėl jau niekas negali sakyti, kad jiems užkraunamas didžiulis krūvis”, – teigė NSGK pirmininkas.
Jis pridūrė, kad teisiniai pagrindai sukurti, dažniausiai viskas priklauso nuo vidinės kontrolės. „Akivaizdu, kad šiandien visuomenė nėra įtikinta, kad tos kontrolės užtenka”, – sakė jis.
Politiko nuomone, visai kitokie terminai turi būti taikomi žvalgyboje. Pasak parlamentaro, žvalgybos ir kontržvalgybos tikslais sekti asmenį, kuris yra susijęs su užsienio specialiosiomis tarnybomis, reikėtų tol, kol jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl būtina aiškiai atskirti metodus, kurie vykdomi konkrečiam nusikaltimui išaiškinti, ir tuos, kurie vykdomi žvalgybos ar kontržvalgybos tikslais.
„Tenka pripažinti, kad spekuliacijų visuotinio pasiklausymo tema visuomet buvo ir bus. Naujas žvalgybos ir kontržvalgybos įstatymas jau parengtas. Kaip ir operatyvinės veiklos įstatymo dar naujesnis, tobulesnis variantas. Taip pat parengtas ir Detektyvinės veiklos įstatymas, kur aiškiai reglamentuojama šios veiklos tvarka ir, žinoma, su tuo susijusi gerokai apribota galimybė pasiklausyti asmenį”, – šios Seimo sesijos darbus vardijo A. Anušauskas, tikėdamasis, kad minėti įstatymai bus labai rimtai apsvarstyti ir priimti.
