Alfredas Motiejūnas: „Man patinka fotografuoti rūką, lietų, snygį“

Ilgai derinau savo vizitą pas fotografą Alfredą Motiejūną. Anykščių fotometraštininkas mudviejų susitikimą vis atidėliojo. Kai fotografą aplankiau, radau jį susimąsčiusį, prisiminimuose paskendusį. Ant Alfredo darbo stalo gulėjo nedidelės krūvelės su jo vaikystės ir jaunystės metų nuotraukomis. Paėmęs pirmąsias fotografijas į rankas, kūrėjas ėmė pasakoti, kokie palaimos virpuliukai užplūsdavo jo vaikišką kūnelį, kai krikšto tėvas Augustas leisdavo nuspausti fotoaparato mygtuką.
„Dėdė fotografuodavo kaimo vaikus, o paskui kiekvienas mažylis gaudavome po nuotrauką dovanų“, – kalbėjo Vėjeliškių kaime gimęs fotografas.

Tėvams persikėlus į Anykščius, beveik visi Alfredo draugai turėjo įsigiję fotoaparatus. Fotoaparatas „Smena“ buvo pati didžiausia paauglio svajonė. Vaikinukas neprašė, kad tėvai jo troškimą išpildytų. Dėjo monetą prie monetos, kol surinko reikalingą sumą. Kai Alfredas sutaupytas kapeikas nusinešė į parduotuvę, kurioje buvo fotoprekių skyrelis, monetas pardavėjai teko sverti, nes kapeikų buvę labai daug. Surinktų pinigų kaip tik užteko išsvajotajam fotoaparatui. A. Motiejūnas prisimena, kaip jo pirmasis fotoaparatas buvo pažymėtas mažyčiu ženkliuku „Oktiabr-50“. „Būdavo dienų, kad, grįžęs namo iš Jono Biliūno vidurinės mokyklos, mesdavau mokyklinį portfelį į šoną ir vaikščiodavau po mišką pleškindamas fotoaparatu“, – tęsė pasakojimą A. Motiejūnas. Kai paauglys užsimanydavo kurti fotoportretus, jo modeliu tapdavo mažametė sesuo Rita (A. Motiejūno sesuo Rita Pocienė dirba Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Informacijos išteklių formavimo skyriaus vedėja). Jei sesutei atsibosdavo pozuoti, Alfredas paskutinius juostos kadrus išfotografuodavo nuo namų slenksčio arba žvelgdamas pro langą. Kaip spausdinti nuotraukas, parodė tėčio draugas Juozas Bilkevičius. Ryškindavo fotoaparato juosteles ir darydavo nuotraukas vakarais, užsidangstęs visus langus. Pirmąsias fotografijos pamokas Alfredas gavo iš mokytojo Antano Puodžiūno, lankydamas būrelį Pionierių namuose.

1970 metų vasarą anykštėnas dalyvavo respublikinėje jaunųjų technikų stovykloje. „Stovykla Ignalinoje padarė didžiulį perversmą mano gyvenime. Jos metu perpratau daugybę fotografijos paslapčių“, – pasakoja A. Motiejūnas, su dėkingumu prisimindamas tuometinę Pionierių vadovę, pedagogę Elvyrą Lymantienę, paraginusią vykti į stovyklą. Pradėjęs mokytis 9-oje klasėje, Alfredas jautėsi tapęs fotografu „profesionalu“ ir žinias gilino jaunųjų fotografų būrelyje, kuriam vadovavo J. Biliūno vidurinės mokyklos mokytojas eruditas Jonas Juknevičius.

Paklaustas, kokie asmenys jį skatino nesustoti ir tobulėti fotografijos srityje, A. Motiejūnas vardijo J. Juknevičiaus, Aloyzo Janušio bei tuometinio Anykščių rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas“ atsakingojo sekretoriaus, rašytojo ir žurnalisto Vygando Račkaičio pavardes. „Kai su naujomis nuotraukomis užbėgdavau į laikraščio redakciją, V. Račkaitis patardavo, kaip geriau komponuoti vaizdą. Už laikraštyje publikuotas nuotraukas bei parašytas žinutes apie moksleivių sportines varžybas užsidirbdavau pinigų juostelėms ir ryškalams“, – tęsė pasakojimą fotografas. 1971 m. A. Motiejūnas pirmą kartą dalyvavo respublikiniame moksleivių fotografijų konkurse. Jaunuolis taip pat buvo pakviestas dalyvauti pirmojoje anykštėnų fotografijų mėgėjų parodoje su žinomais to meto Anykščių miesto fotografais: Izidoriu Girčiu, A. Janušiu, Jonu Kajacku, J. Juknevičiumi ir kitais.

Dar vienas pomėgis, kuriam ankstyvoje jaunystėje Alfredas skyrė daug laiko, buvo krepšinis. A. Motiejūnas didžiuojasi, kad mokykliniais metais krepšinį žaidė drauge su legendiniu krepšininku Sergejumi Jovaiša. „1972 m. mūsų Anykščių jaunių krepšinio komanda respublikinėse moksleivių pirmenybėse laimėjo trečiąją vietą. Iki 2013 m. gana aktyviai treniravausi ir žaidžiau už Anykščių veteranų komandą. Lietuvos veteranų krepšinio čempionatuose mūsų komanda du kartus yra laimėjusi trečiąją ir vieną kartą antrąją vietas“, – pasakoja fotografas.

Baigęs vidurinę mokyklą, vaikinas išėjo į sovietinę kariuomenę. „Tarnavau ryšininku radistu atšiauriame Murmansko krašte, kuriame birželio mėnesį ežeruose dar plaukioja lytys, kalnų viršūnes dengia sniegas, o pusnys žiemą siekia net du metrus“, – dalijasi prisiminimais A. Motiejūnas. Anykštėno karinės tarnybos metu buvusioje SSSR buvo keičiami komjaunimo bilietai. Kai dalinio vadovybė sužinojo, kad tarnaujančių gretose yra fotografas, Alfredas buvo išsiųstas apkeliauti Kolos pusiasalį ir nufotografuoti visus Murmansko krašte privalomąją karinę tarnybą atliekančius jaunuolius. Atmintyje išliko poliarinė naktis, įspūdingi Šiaurės gamtos vaizdai su daugybe ežerų, kalnai ir plytintys miškai.

Grįžęs iš sovietinės armijos, Alfredas nuėjo į Anykščių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato direktoriaus Juliaus Uzdono kabinetą ir paprašė darbo. Jį priėmė į fotografų gretas be jokio bandomojo laikotarpio. Fotografų brigadai vadovavo J. Kajackas. Fotoaparatas „Zenit“, kuriuo savo karjeros pradžioje linksmas ir liūdnas anykštėnų gyvenimo akimirkas fiksuodavo A. Motiejūnas, ilgiausiai atlaikydavo vienerius metus. Fotografas profesinėje srityje pasijautė žymiai tvirčiau, kai 1984 m. fotografuoti pradėjo krepšininko S. Jovaišos iš užsienio kelionių parvežtu fotoaparatu „Canon“. Tapęs laisvai samdomu fotografu, Alfredas įkūrė fotoateljė savo privačiame name. „Per ketvirtį amžiaus šioje fotoateljė su įvairiais juostiniais ar skaitmeniniais fotoaparatais nufotografavau šimtus vestuvių, krikštynų, asmeninių fotosesijų, sukūriau daugybę jaunų ir senų anykštėnų portretų. Labai mėgstu fotografuoti žmones, bet dėl Lietuvoje patvirtinto asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tai darau vis rečiau“, – dalijosi mintimis Anykščių fotometraštininkas.

Beveik dvidešimt metų A. Motiejūnas dirbo J. Biliūno gimnazijos fotografijos mokytoju, pakviestas direktoriaus Vaclovo Bražėno. Tapęs jaunųjų fotografų ugdytoju, Alfredas pasijausdavo nejaukiai, pavadintas „mokytoju“, bet vėliau labai pamėgo pedagoginį darbą ir pamilo savo mokinius.

Jaunieji Anykščių fotografai pelnė daugiau kaip 100-tą diplomų ir tapo laureatais tarptautiniuose bei nacionaliniuose moksleivių fotografijos konkursuose. Keletą naujų dalykų skaitmeninėje fotografijoje A. Motiejūnas išmoko iš savo mokinio Vytauto Naviko, vėliau tapusio mokslų daktaru.
Fotografas man rodė kompiuteryje išsaugotas fotonuotraukų serijas: „Gyvenimas“, „Išeinantys“, „Tyla“. Ciklas „Išeinantys“ gimė iš meilės Anykščių parko medžiams. Per pirmuosius 20 metų, kuriuos A. Motiejūnas pragyveno nuosavame name, nulūžo arba buvo nukirsti 44 parko medžiai, sudūlėjo senieji parko suoliukai, Anapilin išėjo 22 fotografo kaimynai. Nuotraukų seriją „Gyvenimas“ A. Motiejūnas kuria nuo moksleiviškų metų. Ciklas „Tyla“ gimė jam dirbant mokytoju J. Biliūno gimnazijoje.
„Retkarčiais fotografuoju aktus. Kuriant man svarbiausios yra akys. Jos daug pasako. Skirtumą matau tarp to, kaip moters kūnas atrodo spalvotoje ir juodai baltai fotografijoje. Nespalvotos nuotraukos yra žymiai meniškesnės“, – išsako savo nuomonę menininkas, laukdamas mano patvirtinimo. Linksiu galva, nes ir man juodai baltos fotografijos yra išraiškingesnės.

Fotografuodamas anykštėnus Baltijos kelyje bei fiksuodamas visus svarbiausius Atgimimo laikotarpio įvykius Anykščių krašte, jis sukaupė ir išsaugojo didžiulį istorinių kadrų fotoarchyvą – apie 5000 negatyvų, liudijančių svarbias Atgimimo laikotarpio akimirkas. Iš šio archyvo 1100 kūrinių fotometraštininkas perdavė Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Kraštietis už savo darbus yra gavęs daugybę apdovanojimų. Pirmąjį diplomą už kūrybinius darbus A. Motiejūnas gavo dar 1972 m. Lietuvos moksleivių fotografijų konkurse. Vėliau anykštėnas tapo Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato fotografų konkurso laureatu. Anykštėnas su malonumu dalyvauja respublikiniuose fotografų konkursuose. Dalyvauti pasauliniuose fotomenininkų konkursuose jį pakvietė Dusetų dailės galerijos parodų kuratorė, fotomenininkė Normantė Ribokaitė.
A. Motiejūnas pelnė apdovanojimus foto konkursuose, kurie buvo surengti Juodkalnijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje. Anykštėnas buvo apdovanotas Amerikos fotografijos asociacijos tarptautinės fotografijos parodos „Photo Story 2018“ aukso medaliu, pelnė fotomeno bienalės „Šviesos meistro“ FIAP mėlynąjį kaspiną ir FSS bronzos medalį. A. Motiejūnas atskleidžia: „Respublikiniuose konkursuose vertinami mano kūrybiniai darbai gamtos tema, o tarptautiniuose konkursuose didesnio pripažinimo sulaukia mano kurti portretai“.

Birutė VENTERAITIENĖ
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė