Tapytojojo Donato Inio, gyvenančio tarp Kauno ir Plikiškių kaimo Šimonių girioje, darbuose daug dėmesio skiriama Lietuvos istorijai, ypač pokario ir partizanų temoms.
Iš Anykščių kilęs tapytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Donatas Inis kartu su kolegomis rugsėjį įkūrė Kauno Senamiesčio meno mokyklą.
Tapytojas sako, kad visiems įkūrėjams svarbu, jog piešimas taptų svarbiausia disciplina, o mokyklos mokiniai turėtų kūrybišką bendruomenę.
– Su kolegomis tapytoju Justinu Krasucku ir buvusiomis savo mokinėmis – grafike Auste Skardžiukaite-Kabašinskiene bei skulptore Migle Jašauske Kaune rugsėjį atidarėte meno mokyklą. Kaip kilo tokia mintis?
– Mokykla yra Kauno senamiestyje, viename iš kelių seniausių Kauno pastatų – XVI a. tikros gotikos pastate, kuris mums labai tiko. Kadangi mes patys atsiskiriame nuo klasikinės mąstysenos, eidami į XXI a., pastatas su savo istorija mums labai tiko.
Idėja nėra spontaniška – visi esame piešėjai, tapytojai, dėstytojai, dirbome kartu po Dailės akademijos (Vilniaus dailės akademijos, VDA – aut. past.) vėliava. Norėjome pasiūlyti naujų veiklų, išsiplėsti, galbūt ir patys save realizuoti, taigi keturiese įsteigėme mokyklą. Kartu idealistiškai plušame.
– Kokio amžiaus mokinius priimate?
– Yra pamokos vaikams nuo 7 iki 11 ir nuo 12 iki 16 metų, taip pat vakarinės pamokos suaugusiesiems – tiek tapybos, tiek skulptūros, keramikos. O nuo sausio mėnesio startuosime su rimta tarptautine programa, į kurią mokytis į Kauną atvažiuos mokinių iš viso pasaulio.
Mūsų tikslas – šioje srityje tapti stipriausiais Baltijos šalyse. Kontaktų turime ir su prestižinėmis Barselonos, Florencijos akademijomis, su kuriomis jau dirbame.
– Kuo jūsų įkurta mokykla skiriasi nuo įprastų dailės mokyklų? Koks jūsų tikslas?
– Esminis dalykas yra meilė ir pagarba piešimui. Jis šiuo metu daugelyje institucijų, mokyklų išgyvena sunkesnius laikus. Mes visi į piešimą žiūrime su didele pagarba, nesvarbu, kokią sritį dėstome. Piešimas vis tiek yra visa ko pagrindas, didžiausia vertybė. Drįsčiau teigti, jog jį ir išmanome gerai. Aš pats esu piešimo dėstytojas ir Piešimo studijos VDA vadovas. Kitur piešimo irgi yra, tačiau jis dažnai būna paviršutiniškas, greitas.
– Nors piešimas ir atsidurs dėmesio centre, tačiau mokykloje bus mokoma ir kitų disciplinų?
– Yra tapyba, keramika, klasikinė skulptūra, grafika. Nors ši disciplina ir tarsi išeinanti, turime dėstytoją, kuri grafiką parodo naujai.
– Ar siekiate paruošti profesionalius menininkus, ar mokykla skirta ir tiesiog supažindinti vaikus su menu, ugdyti jų kūrybiškumą?
– Pirmiausia tai yra buvimas bendruomenėje, tarp žmonių, kurie gyvena kūryba, idėjomis. Tai kur kas svarbiau nei pasiruošimas kažkur stoti. Tai intelektualios, kūrybiškos bendruomenės suteikimas ir mažam vaikučiui, ir subrendusiam žmogui.
– Be bendruomenės, mokykla suteikia ir baigimo diplomą?
– Formalioji mokyklos dalis dar pakeliui, dirbame su akreditacijos klausimais. Viskas įvyko labai greitai. Mokyklą atidarėme per nepilnus tris mėnesius. Sprendimą nulėmė atsiradusios patalpos, kurių dairėmės kurį laiką, bet jos vis nebuvo tokios romantiškos, kokių norėjome. Taigi vos atsiradus tinkamoms, nėrėme stačia galva. Laiko tikrai buvo mažai.
Mokykla šiuo metu veikia individualių kursų būdu – yra specialybės, amžiaus grupės, kiekvienas pasirenka lankyti tai, ką nori.
– Kiek mokinių turite dabar?
– Artėjame prie šimto. Mokinių skaičius auga labai greitai ir manau, kad tai tik pradžia. Ambicijų turime daug. Mūsų tikslas nėra asmeninis „biznis“, bet galimybė suteikti kokybiškiausią mokslą Baltijos regione. Manau, tai matydami žmonės ir plūsta.
– O kaip su mokytojais?
– Esame keturi pagrindiniai mokytojai, tačiau turime kviestinių dėstytojų. Neseniai pasikviečiau labai talentingą fortepijono mokytoją Matą Jankauską, kuris mokė ir mane vesti pamokas Senamiesčio meno mokykloje. Tai europinio kalibro asmenybė.
Yra ir kitų kviestinių žmonių, kurie skaitys pavienes paskaitas. Norime, kad mokykloje vyktų renginiai, kuriuose žmonės galėtų klausytis apie meną, meno istoriją, filosofiją.
– Ar Jūs pats lankėte dailės mokyklą?
– Lankiau Anykščių dailės mokyklą, tiesa, trumpai – gal vos kelis mėnesius, bet man labai padėjo mokytojos, ypač Rita Juodelienė.
– Dailės mokykla pažadina tam tikrus kūrybinius impulsus? Ar svarbu piešimo įgūdžius formuoti nuo mažens?
– Dailėje, menuose, kitaip nei muzikoje, nėra labai svarbu pradėti kuo anksčiau, bet vaikai, kurie eina į dailės mokyklas, būna tarp kuriančių žmonių. Kuriantis – tai ne griaunantis. Vaikai bendrauja su žmonėmis, kurie pildo ne tik „Excel“ lenteles.
Apie Donatą Inį:
Donatas Inis – tapytojas, dailininkas ir pedagogas, kilęs iš Anykščių krašto. Baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininko kūryboje svarbi klasikinė piešimo ir tapybos tradicija, Lietuvos istorijos, pokario ir partizaninio pasipriešinimo temos, taip pat žmogaus ir aplinkos santykis.
Donatas Inis yra Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentas ir Piešimo studijos vadovas. Jis dėsto piešimą, akvarelę ir plastinę anatomiją, taip pat rengia mokinius stojamiesiems dailės egzaminams.
Plikiškių kaime, Šimonių girioje turintis sodybą Donatas Inis jau 12 metų organizuoja kasmetinius dailininkų plenerus Anykščių rajone, Niūronyse, kuriuose menininkai tapo ir piešia gamtoje, tyrinėja Anykščių kraštovaizdį bei jo kultūrinį paveldą.
Be pedagoginės veiklos, Donatas Inis aktyviai kuria, dalyvauja parodose ir kūrybiniuose projektuose.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
