Algimantas Dačiulis: „Jeigu žmogus neturi arklio, tai pas jį visada šventė“

Anykščių seniūnijos Niūronių kaime kasmet birželio mėnesį organizuojama tradicinės kultūros ir žirgo šventė „Bėk bėk, žirgeli!“
Apie tarp jaunosios kartos blėstantį šventės populiarumą, galimus modernius akcentus šioje šventėje ir arklių taksi, kuris kada nors galėtų išriedėti į Anykščių miesto gatves, portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su buvusiu Anykščių rajono valdytoju, Anykščių rajono garbės piliečiu Algimantu DAČIULIU.

– Gerbiamas Algimantai, kada paskutinį kartą lankėtės „Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje?

– Prieš metus ar dvejus. Man apsilankymas šioje šventėje yra tradicija. Kada buvo steigiama ši šventė agronomo profesoriaus Petro Vasinausko ir daktaro Antano Puodžiuko iniciatyva, buvo prisirišta prie Antano vardadienio, birželio 13 dienos, kada jau prasideda tikra vasara, prasideda šienapjūtė, sėjos visi darbai baigti. O dabar jau bus vasara ir švęsim. Išėjo tie žmonės Anapilin, dabar jau prie tos datos neprisirišama, bet antrojo birželio savaitgalio data išlaikoma.

– Kuomet paskutinį kartą lankėtės „Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje, kas Jums joje paliko įspūdį, o kas, galbūt, net nepatiko?

– Matot, aš nesu reiklus ir prisimenu visas tas gražias tradicijas, nuo ko prasidėjo „Bėk bėk, žirgeli!“ šventė. Man ten viskas sava, įdomu ir brangu. Žmonės nori, kad būtų kažkas naujo, keistųsi viskas, o man labai smagu šventėje pabendrauti su žmonėmis. Susitikimai su žmonėmis man tos šventės prasmę ir sudaro – pasišnekam, prisimenam ką nors. O visa programa visuomet būna turtinga, daug renginių, bet turbūt mažai kas bėgioja, kad visus pažiūrėtų.

– Visgi, kas Jus šventėje labiau traukia – kultūriniai renginiai ar žirginio sporto rungtys?

– Aš manau, kad reikia gerbti žirgus. Meninę programą, kažką panašaus, galima išgirsti ir kitą kartą.

Anksčiau tuos gražius arklius buvo problema pamatyti. Man įdomu pamatyti važnyčiotojus, atskirų veislių žirgus. Kur kitur būdamas vienoje vietoje tai pamatysi. Dabar žmones sudominti yra labai sunku, nes jie labai daug keliauja, todėl parodyti Niūronyse kažką sensacingo yra labai sunku. Atvažiavus į šventę, tą šventę reikia švęsti, o ne ieškoti kažko ypatingo.

– Ar sutinkate, kad jaunimą sudominti „Bėk bėk, žirgeli!“ švente jau darosi sudėtinga?

– Žinoma, kad problematiška. Bet tai proga vaikams parodyti šią šventę, praeiti visas Arklio muziejaus ekspozicijas, prisiminti praeitį ir tradicijas kaimo žmonių.

– Kaip manote, ar „Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje, kurioje propaguojama tradicinė kultūra, reikalingi ir kažkokie modernūs akcentai? Ar įsivaizduojate, kad, pavyzdžiui, šioje šventėje pasirodytų kokia nors populiari muzikos grupė ar atlikėjas?

– O kodėl gi ne, klausykit. Tai paįvairintų šventę, praeitis susijungtų su dabartimi. Nereikia susikoncentruoti tik į tai, kas buvo seniau. Laikas turi nešti savo korektyvas, kad sudomintų daugiau publikos, ne vien tik tuos, kurie praeitimi domisi.

– Dabar kasmet per šventę Niūronyse vyksta mero priėmimai, garbingų svečių vaišėms išleidžiami tūkstančiai eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Ar tuomet, kai Jūs buvote Anykščių rajono valdytoju, taip pat egzistavo tokios tradicijos?

– Tokių priėmimų iki 1995 metų, kol buvau valdžioje,  tikrai nebūdavo. Į Anykščius atvykdavo nemažai valdžios atstovų, jie susipažindavo su Arklio muziejumi, bet ne „Bėk bėk, žirgeli!“ šventės metu.

– Vienu metu šventėje buvo populiarios politikų rungtys. Kaip manote, ar tokiems dalykams čia vieta?

– Turbūt užsiimti politine agitacija ar kelti savo reitingus politikams šioje šventėje nereikėtų – tam čia ne vieta. Prisimenu, kai šventėje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus. Jis labai kukliai, nesireklamuodamas pabendravo su valdžios atstovais, pasidžiaugė ir viskas.

– Kažkada portalo anyksta.lt skaitytojai diskutavo apie tai, kad Anykščiuose galėtų kursuoti arklių taksi? Ką manote aie tokią idėją?

– Tai būtų nauja įdomi atrakcija, tuo labiau, kad tų lankytinų vietų nuo Anykščių yra atokesnių. Manau, kad tai būtų paklausi paslauga atvažiuojantiems turistams.

– Beje, ar Jūsų šeima turėjo arklį?

– Žinoma, kad turėjom. Aš gi ūkininkų vaikas, klausykit. Arklys buvo pragyvenimo šaltinis. Jeigu žmogus neturi arklio, tai pas jį visada šventė, o jeigu ūkininkas nelaiko karvės, – pas jį pasninkas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas