2024 m. balandžio 28 d. Vilniuje rengiama Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, Laisvės premijos laureatės, pasaulyje žinomos tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėjos sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės atminimui ir pagerbimui, praėjus vienam mėnesiui po mirties, skirta popietė.
Vienuolė, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintoja, kalėjimo, lagerio ir tremties dalią nepalaužiamu ryžtu ištvėrusi sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė (1938-07-22 – 2024-03-31) buvo ryžtinga kovotoja už laisvę ir tiesą, nešusi pasitikėjimą ir viltį kiekvienam sutiktajam. Artimo meilę, viltingą džiaugsmą, pasitikėjimą Dievo Apvaizda visiems liudijusi ir skleidusi. Sutikusi mirti už savo Tautos žmonių laisvę. Kilniai ir herojiškai gyvenusi. Tardytojus ir kankintojus gailestingai vadinusi broliais, už juos besimeldusi ir jiems tikėjimą išpažinusi, sesuo Nijolė visą gyvenimą atjautė vargstančius, juos globojo ir rėmė.
Jos atkaklumas, drąsa ir nuolatinis pasitikėjimas Dievu lieka pavyzdžiu visiems, siekiantiems gyventi pagal krikščioniškas vertybes. Tai bus ypatinga galimybė prisiminti jos gyvenimą ir palikimą, kuris išliks mūsų širdyse ir veikloje. Renginys atviras, visiems norintiems bus suteikta galimybė pasisakyti.
Programoje numatyta:
12.00 val. šv. Mišios Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Vilniaus Kalvarijų) bažnyčioje.
13.30 val. sesers Nijolės kapo aplankymas Verkių kapinėse.
14.00 val. liudijimų ir prisiminimų popietė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Daugiau informacijos galima rasti viešoje Facebook grupėje „Ses. Felicijai Nijolei Sadūnaitei atminti”. Joje galite parašyti, kaip sesers Nijolės gyvenimas palietė Jus asmeniškai.
Nepaprastas Jos gyvenimas ir neįtikėtina Jos istorija.. Iš Tiesų tiek ištvert Dėl Tiesos, Dėl Laisvės Dėl savo ir Mūsų visų tikejimo tikrai ne kiekvienas ryžtųsi… Ir ypatinga, kad visa Tai vyko Ne kokiais nors viduramžiais , o mūsų laikais… Kaip palietė Asmeniškai,.. Na… Aš žinoma Jos nepažinojau… šgirdau apie ją Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Tačiau tuo metu Jos gyvenimo istorija dar nesusidomejau Na turbūt viskam savas laikas… Buvau dar labai jauna … Ji mano mamos amžininke…. Tos kartos žmogus… N F Sadūnaitė trimis metais už ją vyresnė… Ir gal dėl tos priezasties siandien sesers Nijolės tuo laikotarpiu patirti isgyvenmai man tapo svarbus, įdomus savotiškai artimi . Juo labiau, kad kai tie visi Įvykiai prasidėjo kai, aš jau buvau gimusi…. Kaip Tik šią paskutine N Sadūnaitė į vasarą.. aš klausiau be galo daug interviu su ja.. Visas įmanomas laidas ziurejau.., pokalbius.. pasisakymus… Be galo žavėjo jos Drąsa.. Ryžtas , asmenybės tvirtumas…. Besąlygiškas pasiaukojimas. Tiesiog vyrišką Ištverme kantrybe.. Dieve , viskas…Tikėjimas Dievu….Žinoma .. Labiausiai
sukrėtė , kad Ji buvo kankinama radiacija, svitinimu… Atrode , protu nesuvokiama, koks turejo būti neapsakomas tu Kankintoju žiaurumas… Kuris tęsėsi ne vieną dieną ir kad tiems budeliam taip ne karto ir nesuvirpejo širdis…. Graudu.. klausiau po keletą kartų tas pačias istorijas, liudijimus… Iki šiol klausau.. Ir Tas užpuolimas prie Mickevičiaus paminklo… viespatie.. kaip tai įmanoma..Nežinau, aš kažkaip netgi didžiavausi jos klausydama.. Džiaugiausii del jos didvyriškumo.. visada turėdama omenyje, kad ji ir dabar yra gyva… Ir yra vienuolė… Ir man šovė mintis, tokia svajonė , kad būtų puiku, jei pavyktu netolimoje ateityje
nuvykti į Pavilni pasikalbėti su Nijole į Tą vienuolyną, kuriame ji gyveno…. Pamatyt iš Arti tą nepaprastą žmogų, pabendrauti asmeniškai.. Nespėjau… Grizau po darbų iš uzsienio. Didžiąją savaitę ir netrukus Šv Velykų rytą perskaitau
telefone. kad ji mirė. Oi…… Nepažinojau N Sadūnaites asmeniškai, bet tam tikra prasme susipažinau su ja ir netgi šiek tiek pazinau šią
neeiline asmenybė klausydama jos gyvenimo istorijos.. internetu… Džiaugiuosi dėl to ir Dėkoju Dievui… Norėčiau taip mylėti žmones, kaip Nijolė .. Ji gavo daugybę apdovanojimų .. ją kalbino, domėjosi jos gyvenimu, patirtimi.. žavėjosi ją Ją mylėjo. Gal net stebėjosi Jos pasaukimu Bet niekas už Ją negalėjo išgyventi Jos kankinystės Tik ji pati.. ir niekas manau niekada nei nesugebėjo , nei kada nors sugebės ar pajėgos atlyginti jai už tą Auka… Nes tai ne žmogaus jėgoms tai atlyginti… Tai padarys Tu vienas Dievas ….. Dekokim Viešpačiui už ją…
Tarybiniais metais, jaunimas kažko, kažkaip , užkliūdavo, kad eidavo į bažnytelę, kad vienuolės mokindavo maldų, juk nieko blogo nemokino, jaunimas augo doras, geras, malonu sutikti ir penkiasdešimt metų sulaukus. Negituokliauja, šeimos tvirtos, nesiskiria, gyvena gražiai. Juk nueina, žmones pasikalba, pabūna,juk senukai pakalba, toks gyvenimas, taip turi būti.
Mirtis aplanko nelauktai. PAmaldumas, visi jaunystėje, lankė, bažnytėlę, vienuolės, mokindavo popierius, rožančių kalbėdavo. Toks jau gyvenimas, kas glaudžiasi prie bažnytėlės, juk daug vienišų žmonių, kas eina rytais, juk senatvė ateina, reikia kur paguodos surasti, .aplankyti kapelį, reikės, žvakutę uždegti, tokia jau tradicija. Taip turi būti.
Ne dėl tradicijos einam į bažnyčią ir ne dėl rožančiaus… O Dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus…. Vien dėl tradicijos ar vienišumo nėra ko eiti į bažnyčią… Be tikėjimo nėra prasmės melstis
Ne dėl tradicijos einam į bažnyčią ir ne dėl rožančiaus… O Dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus…. Vien dėl tradicijos ar vienišumo nėra ko eiti į bažnyčią… Be tikėjimo nėra prasmės melstis
Liuks vienuolė
Mane asmeniškai niekaip ,žinojau kad tokia yra ,bet ką konkrečiai nuveikė dėl Lietuvos nepriklausomybes tai taip ir neįvardinta.Na mitingas prie Mickevičiaus paminklo ,kurį orgsnizavo laisvės lyga ir kuriame ji dalyvavo,.Bet tuo metu Pačioje Maskvoje ,žmonės prieš sanvarką reiškėsi jau labiau .Prisidėjo prie kronikos leidimo,kur buvo rašoma apie bažnyčios problemas , tais laikais kaip ir nieko negirdėjau ir ji manyje tikrai nebudino patriotinės dvasios nes ji buvo skirta užsieniui.,Tą jaučiau iš pasakojimų savo tėvų kartos žmonių ,skaitydamas knygas ,nes buvo daug kas paslėpta tarp eilučių.Na o Maironio eilėraštis Trakų pilis ta samonigumą ir patriotizmą žadino atvirai.Aišku valstybei reikia didvyrių ir jie daromi,kartais nęt ir persistengiant.Nieko prieš velionę neturiu, manau geras žmogus buvo,buvo tiesos pusėje beja tokių žmonių yra labai daug, lai ilsisi ramybėje