Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Andrioniškio filialo bibliotekininkė Lina Vaišnytė šioje bibliotekoje dirba ketvirtus metus. Bibliotekininkė organizuoja parodas, renginius, į kuriuos, pasak jos, noriai susirenka tiek miestelio, tiek aplinkinių kaimų gyventojai.

Andrioniškio bibliotekininkė L. Vaišnytė yra ir dailininkė, Lietuvos edukologijos universitete baigusi dailės pedagogikos studijas, vizualiųjų menų magistrantūros studijas, yra prisijungusi prie Anykščių profesionalaus meno Janydžių galerijos kūrėjų.
„Stengiuosi atvežti profesionalų meną. Žiemą bibliotekoje buvo atidaryta pirmoji dirbtinio intelekto sukurta paroda, kurią pristatė žurnalistė, režisierė ir menininkė Aida Vėželienė ir dizaineris Žydrūnas Strumila. Man pačiai prie širdies tapyba, tad turime numatę žurnalistės, dokumentinių laidų ir filmų kūrėjos Agnės Verksnytės parodą ir jos knygos „Kaip aš perėjau pėsčiomis Ispaniją ir tapau milijoniere“ pristatymą. Vietos autoriai dažnai kreipiasi patys norėdami pasidalinti“, – sakė L. Vaišnytė.
„Žinoma, andrioniškiečiams įdomus ir liaudies menas. Žmonės mėgsta su autoriais pabendrauti. Andrioniškio žmonės tikrai aktyvūs, dėl to čia vežti parodas malonu ir menininkams, rašytojams. Jie atvažiuoja į kaimą ir sutinka bendruomenę, kuri tikrai domisi menu“, – Andrioniškio bibliotekos skaitytojais džiaugėsi L. Vaišnytė.
Biblioteka, pasak L. Vaišnytės, nebėra tik knygų išdavimo vieta, čia vyksta ir įvairūs projektai, ir dirbtuvės.

„Skaitytojai ateina ir su savo idėjomis – kažkas nori savo parodą suorganizuoti, renginį pristatyti. Kraštotyrininkas Raimondas Guobis (A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkas, tautodailininkas – aut. past.) nori išleisti antrąją knygą apie Andrioniškį – jei pavyks ją išleisti, bibliotekoje vyks šios knygos pristatymas. Bendradarbiaujame su Virginijumi Strolia (Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje, leidėjas, vienas pagrindinių ukrainiečių globėjų Anykščiuose – aut. past.), jis mums įvairiausių idėjų atneša, mezgame kojines Ukrainos kariams“, – pasakojo bibliotekininkė, kuri sakė, kad biblioteka ruošiasi įgyvendinti dar vieną idėją – bibliotekos antrame aukšte turėtų atsirasti menininkų rezidencija.

„Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė sumanė, kad Andrioniškio bibliotekoje atsirastų rezidencija rašytojams arba menininkams. Turime gražų pastatą, viršuje yra kambarėliai. Vienas jų yra rašytojo Antano Drilingos, o kitas – laisvas. Ten, jei pavyks, įrengtume rezidenciją ir norėtume, kad atsirastų rašančių, kuriančių menininkų. Kol kas tai – tik planai, bet labai norisi, kad vieta būtų šitaip panaudota“, – vylėsi L. Vaišnytė.
Andrioniškio biblioteka, pasak L. Vaišnytės, sulaukia skaitytojų kasdien, neseniai čia atsirado ir skaitytojų klubas.

„Skaitytojų užtenka. Žinoma, norėtųsi, kad ne skaitytojus skaičiuotume, o kad žmonės atvažiuotų į Andrioniškį gyventi, – sakė pati iš sostinės beveik prieš dešimtmetį į Andrioniškį gyventi atvykusi L. Vaišnytė. – Čia yra gera, graži gamta.“
Bibliotekininkė sakė, kad andrioniškiečiai noriai lankosi bibliotekoje, skaito, ypač žiemą: „Žmonės dar yra pratę skaityti, dažnas sako, kad knygos yra įdomiau, nei filmai. Skaitytojų klube išsirenkame kažkokią knygą, ją perskaitę susirenkame ir aptariame. Mums labai svarbu tiesiog būti kartu.“
Andrioniškiečiai, pasak L. Vaišnytės, labai mėgsta anykštėnų autorių, su šiuo kraštu susijusių žmonių kūrybą, daug žmonių skaito apie tremtį, Andrioniškio bibliotekoje populiari ukrainiečių autoriaus Vasyl Škliar knyga „Zuikių bažnyčia“.

„Dauguma skaitytojų – pagyvenę žmonės, skaito ir daug vyrų. Yra vienas skaitytojas, kuris veža knygas devyniasdešimtmetei mamai, kuri skaito be akinių! Žmonės skaito šeimomis, skaitymas yra iš kartos į kartą: jei skaitė seneliai, skaito ir tėvai, vaikai.
Kartais skaitytojai nustebina paprašydami senų knygų, ar tokių, kurios metų metus stovi lentynose neliečiamos“, – kalbėjo Andrioniškio bibliotekos bibliotekininkė L. Vaišnytė.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas