Kultūros istorikas dr. Darius Kuolys išsamiai papasakojo apie iš Sirvydų kaimo kilusį Konstatiną Sirvydą.
Rugsėjo 21 dieną Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko ciklo „Valandos su baroko literatūros kūrėju Konstantinu Sirvydu“ renginys.
Kultūros istorikas dr. Darius Kuolys anykštėnams kalbėjo apie lietuvių raštijos pradininko K. Sirvydo darbus ir dėkojo anykštėnams „tokį vyrą Lietuvai davusį“.
Kultūros valanda prasidėjo iš karto po Šv. Mišių. Renginį vedė Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis. Jis susirinkusiesiems priminė, kad Anykščiai yra ne tik lietuvių literatūros klasikų Antano Baranausko, Antano Vienuolio-Žukausko, Jono Biliūno, bet ir baroko epochos rašytojo K. Sirvydo gimtinė.
Tuomet dėmesio centre atsidūrė aktorius Ignas Ciplijauskas. Jis išraiškingai skaitė K. Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ ištraukas.
Pagrindinis renginio svečias kultūros istorikas dr. Darius Kuolys anykštėnams plačiau papasakojo apie K. Sirvydo gyvenimo istoriją ir jo įtaką Lietuvai.
Savo kalbą jis pradėjo taip: „Gerbiamosios ir gerbiamieji, tautos gyvena, remiasi ir išlieka grindžiamos didelių asmenybių darbais. Esu čia tam, kad trumpai aptarčiau Anykščių žemės Lietuvai, lietuvių tautai dovanotą, užaugintą žmogų, kuriuo kelis šimtus metų Lietuva rėmėsi ir iki šiol remiasi. K. Sirvydas iš tikrųjų yra tas žmogus, kuris buvo vienas kertinių mūsų kultūros istorijoje, valstybės istorijoje. Dažnai iki galo neįvertintas, nepastebėtas, bet jo padėtais pamatais Lietuva ne vieną šimtą metų rėmėsi.“
Dr. D. Kuolys auditorijai atskleidė, jog jaunas K. Sirvydas buvo atrastas jėzuito Jokūbo Lavinskio Sirvydų kaime ir parsivežtas į Vilniaus Kolegiją. Vilniuje jis perėmė pamokslininko pareigas iš teologo Jono Komparskio Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Lietuviškų K. Sirvydo pamokslų klausė gausus būrys vilniečių.
„Taigi mes matome lietuvišką Vilnių, kuris K. Sirvydą kūrė ir kurį pats K. Sirvydas savo pamokslais irgi augino ir kūrė. <…> K. Sirvydą pati Lietuva augino. Nebuvo taip, kad nukrito iš dangaus koks Mikalojus Daukša ar K. Sirvydas. Tai buvo žmonių, draugų, bičiulių ratas, kuris turėjo bendrą programą. Jiems rūpėjo lietuviška Lietuva“, – dėstė kultūros istorikas.
„Jeigu mes žiūrėtume į K. Sirvydo darbus, jis nuosekliai tęsia Merkelio Giedraičio ir M. Daukšos programą, nes tam, kad lietuvių kalba mus jungtų, reikia ją tobulinti, norminti, reikia ją bendrinti. Ir ką daro K. Sirvydas? Jis kuria pirmąjį žodyną. Kurdamas lietuvių kalbos žodyną, jis kuria ir tautos pasaulį. K. Sirvydas kuria lietuvių tautai labai platų žodyną, kuriuo lietuvių tauta galėtų įvardinti visas gyvenimo sritis“, – apie vieną pagrindinių K. Sirvydo nuopelnų pasakojo dr. D. Kuolys.
Kultūros istorikas pristatė ir K. Sirvydo pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“, kurio originalas šiuo metu eksponuojamas Anykščių koplyčioje.
„K. Sirvydo „Punktai sakymų“ yra ne tik pirmoji originali knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pirmoji lietuvių knyga, parašyta intelektualams, mokytiems žmonėms, ir tikrai vaizdžia, sudėtinga lietuvių kalba“, – teigė dr. D. Kuolys.
Kultūros istorijos tyrinėtojo teigimu, knygoje „Punktai sakymų“ K. Sirvydas ypatingai išaukština žmogų, mato jį kaip beribę būtybę, kaip mažąjį pasaulį, į kurį Dievas sudėjo visą didįjį pasaulį.
„Anykščiai yra dovanoję K. Sirvydą, kuris ir lietuvių miestiečiams, ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, Lenkijos karaliams Šventąjį Raštą aiškino, gyvenimo tiesas teigė ir Lietuvą kūrė. Ačiū Anykščių žemei. Garbė anykštėnams, tokį vyrą Lietuvai davusiems“, – savo kalbą iškilmingai baigė dr. D. Kuolys.
Po dar kelių I. Ciplijausko perskaitytų ištraukų žodį tarė ir Anykščių parapijos klebonas, kanauninkas Petras Baniulis.
Renginio metu bažnyčioje aidėjo Karolinos Parmas (sopranas), Eglės Petraitienės (barokinis smuikas), Vilimo Norkūno (vargonai) atlikta muzika.
Nuskambėjus garsiems anykštėnų plojimams, dr. D. Kuolys su kitais renginio dalyviais iš karto keliavo į Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Ten jie taip pat pagerbė baroko literatūros kūrėją K. Sirvydą.
2025-ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
