Anykščių rajono savivaldybė mieste įrengė keturias bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Viena jų - prie Anykščių ligoninės.
Po ilgo gulėjimo palatoje su vaiku išėjome į lauką – ligoninės teritoriją. O ką gi ten moteris (ligoninės darbuotoja) neša dubenėlyje, eidama link patvorio, t.y. link pažymėtos vietos erdvioje, bet nuošalesnėje pastato teritorijoje? Kas ten per namelis stovi? Įdėjo kažką vidun, pastūmėjusi pro apvalią skylutę, ir pasuko atgal.
Pasirodo, toje teritorijoje besistiebiantis gražus, erdvus namelis, uždengtas stogu, yra Anykščių rajono savivaldybės administracijos patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. AK-2.
Štai ir dvi katytės pasirodė. Gražios, pūstauodegės, juodsnukiukės. Toji, kuri didesnė, glaudžiasi prie mažesnės, abi užšoka ant namelio-šėryklos, lenda į vidų tai pro vieną, tai pro kitą skylutę. Mano vaikas stebisi:
-Tenai lyg mama ir jos vaikiukas! Ten jiems labai patinka. Lyg jų namai. Kaip gražiai draugauja.
Akivaizdu, kad bešeimininkės katės įpratusios čia netrikdomos paėsti. Ir mes netrukdom, nesiartiname prie jų. Tik vėliau tas kates matėm ir šalia palatų langų – matyt, kartais kokį kąsnelį ir pro langą kas pamėtėja.
Vienos ligoninės aptarnaujančio personalo darbuotojos pasiteiravau, ar tai vienintelė tokia vieta Anykščiuose, kur pasirūpinama bešeimininkėmis katėmis.
Gražiai prižiūrima nuošali teritorija. 
Kadais parašyta papildoma informacija seniai nusitrynusi. 
Soti draugystė.
– Nežinau, ar kas nors daugiau rūpinasi. Tik iš ligoninės likusio maisto kas nuneša, ir viskas. Niekad nemačiau, kad kas kitas iš miesto ką atneštų katytėms. Vienu metu buvo gal kokios aštuonios katės. Ogi kai ateina šaltos žiemos, kaip tada joms? Gal ir sušąla. Tik pliusą užsidėjo savivaldybė, įrengusi tokią vietą, ir tiek.
Na, jei niekas daugiau neateina, turbūt nėra kas pasirūpina kačių populiacijos mažinimu (sterilizacija), skiepijimu ir kitais bešeimininkių gyvūnų reikalais… „O gal ir klystu“, – nutariau, radusi informacijos internete. Pasirodo, nuo 2018 m. Anykščių mieste iš viso yra keturios kačių šėrimo vietos: J. Biliūno g. Nr. 62, Ramybės mikrorajone, Šlavėnų kaime, prie jau minėtos ligoninės. Rašoma, kad VšĮ „Pūkuota svajonė“ įsipareigojo nustatytose šėrimo vietose rūpintis bešeimininkėmis katėmis, jas šerti, sterilizuoti, o Anykščių rajono savivaldybė – įrengti kačių šėrimo namelius bei šias vietas pažyti atitinkamais ženklais.
Bet šioms dviem gražuolėms pūstauodegėms katėms likimas buvo visai palankus… O užsigulėjusiems ir sveikstantiems vaikučiams visai įdomu prasiblaškyti, žvelgiant į prižiūrimus meilius gyvūnėlius.
„Anykštos“ skaitytoja
Aciu aciu kad pasaulyje dar yra geru zmoniu mylinciu ir besirupinanciu gyvuleliais mes ir paeme katineli is gatves ir jau astuoni metai dzuaugiames jo draugija o anksčiau kaime augdavo po penkis priglaustus katineliusir visuems uztekdavo ir maistoir meiles .
Jo bl… sušikta ligoninė nesugeba žmonėmis pasirūpinti tai dabar pradėjo rūpintis katėmis Tiesiog nuostabu…….
Dėkui už komentarą-pritariu, kad žmonės labiau už gyvūnus teršia
Perskaityti tokį pozityvų pasakojimą.
Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro specialistai primena, kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.
Lietuvoje registruoti toksokarozės atvejai, didžioji dalis vaikų tarpe. Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (2,1 atvejo 100 tūkst. gyv.). Toksoplazmozės užregistruotų susirgimų atvejų statistika rodo, kad šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates.
Katinus dusinom ir dusinom… Jo. Nemylintys gyvūnų nemyli ir žmonių.
Valstiečių gaują padarė iš „šarikų“? Ar žmogus galėtų nusiristi iki valstiečių lygio?
Tu, Juozuli apie poną valdovų prezidentą ir gerbiamą Anykščių ligoninės direktorių, rajono mero pirmąjį patarėją taip neatsiliepk, nes gali tuo pačių sugrįžt į tavo daržą.
Nepabuvęs pas valstiečius nebūtų sugrįžęs į direktorius jau būdamas pensininku.
Tarybiniais laikais kiek katinų būdavo. Už kultūros namų stovėjo konteineriai, ten gaujos katinų lakstydavo. O kaimuose, kas juos skiepydavo ar sterilizuodavo? Ir gyvendavo, miegodavo ne tik tvartuose, bet ir namuose. Kažkaip nesigirdėjo užsikrėtusiųjų. Nereikia gąsdinti gyvūnų ligomis, patys žmonės upėse, jūroje ir visur kur, atlieka visus gamtinius reikalus. Pyksta, kad šunis vedasi kartu maudytis, bet gyvūnai niekada neteršia vandenyje. O žmonių išmatos daug bjauresnės už gyvūnų. Patys savo šiukšles, padėvėtas ir apsnargliuotas kaukės mėtydavo kur pakliuvo. Gyvūnai nekalti, kad dvikojai mėto juos ir elgiasi kaip su nebereikalingomis šiukšlėmis.
Teko gulėti ligoninėje karantino metu, kaip būdavo džiugu žiūrėti pro langą į ligoninės darbuotojų prižiūrimus katinukus, džiugino ne tik akis, bet ir širdį. Šaunuolės moterytės!
Pakliuk ligoninę ir pamatysi šaunumą.