Ketvirtadienį, spalio 14-ąją, Anykščių L.ir S.Didžiulių viešojoje bibliotekoje pristatyta karštietės dr. Jurgos Žąsinaitės knyga „Pertako piemuo“. Renginį vedė iš Anykščių rajono kilusi poetė Rasa Milerytė. Apie knygą ir autorę kalbėjo rašytoja Gintarė Adomaitytė.
R.Milerytė G.Adomaitytę vadino pirmąja J.Žąsinaitės knygų skaitytoja. „Visas Jurgos knygas skaičiau atididžiai. Jurga stebina savybe būti ištikimai pačiai sau, savo vertybėms, ypač savajai leksikai. Kita vertus – kiekviena jos knyga yra kitokia. Galbūt tai lemia geografiniai skirtumai, galbūt tam tikros istorinės aktualijos, bet vis tiek Jurga išlieka ir tokia pat, ir kitokia. Skaičiau visas keturias jos knygas, įsivaizduoju, jog būtų smagu rasti kokį keistą žemėlapių piešėją, kuris nubrėžtų visas Jurgos geografines vietas. Bet tas žmogus turėtų būti toks lyg ir savotiškas Jurgos giminaitis pagal kraujo grupę. Žemėlapyje reikėtų žymėti realias, konkrečias vietas ir tas menamas vietas, kurias pažįsta vienintelė Jurga./…/ Skaitytojo, kuris nori suprasti Jugą, kraujas turėtų būti ne tik raudonas, bet ir mėlynas. Ne dėl aristokratiškumo, o dėl ežerų, upių ir jūrų, nes tai labai svarbu Jurgos kūryboje“, – kalbėjo G.Adomaitytė.
Pokalbiui nuo knygos nagrinėjimo pasisukus techninių dalykų link, J.Žąsinaitė sakė, jog į rašymą žiūrinti kaip į darbą. „Naktimis niekada nerašau. Man rašymas asocijuojasi su blaivia galva. Keliuosi pusę penkių ir sėdu prie darbo stalo“, – kalbėjo rašytoja. Beje, ji sakė, kad kartą bandė rašyti išgėrusi šiek tiek vyno, bet kitą dieną visą parašytą tekstą ištrynė.
Plačiau – „Anykštoje“
Apie knygą ir autorę:
„Pertako piemenį“ išleido leidykla „Kamonada“. Novelių rinktinę „Pertako piemuo“ sudaro įtaigūs, poetiški pasakojimai, pinami iš padavimų, vizijų, atsiminimų apie legendiniame Anykščių krašte tyvuliuojantį vaizdingąjį Rubikių ežerą ir paslaptingus, mįslingus pavadinimus (Pertakas, Varnagrotė, Pakriūtinė, Palšinė, kt.) išsaugojusias jo salas. Prie šio ežero užaugusi autorė savitai perpasakoja dar kadaise iš Antano Vienuolio-Žukausko kūrybos pamiltas ir į savo kūrybą įtrauktas legendas, kartu primindama jau išnykusių Karalinavos, Grubų, Dobilynės, Kurtinių, Pagubrio kaimų ir juose gyvenusių, iš jų išėjusių, vėl mėginusių grįžti, susigrąžinti savo tikruosius vardus, žmonių istorijas.
J. Žąsinaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros ir senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja. Gimė 1975 m. Rubikiuose, Anykščių rajone. 1993 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kur įgijo lietuvių literatūros bakalauro ir magistro laipsnius. Vėliau tęsė filologijos studijas, studijavo anglų kalbą. 2004 m. išvyko į Airiją, dirbo vertėja. Grįžusi įstojo į VU filologijos mokslų doktorantūrą. 2014 m. apgynė disertaciją „Gardinas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras. XVIII a. antroji pusė (1765–1793 m.)“, jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų filologijos krypties daktaro laipsnis.
Už mokslinę, kultūrinę veiklą 2021 m. J. Žąsinaitei buvo paskirta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija.
J. Žąsinaitė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2008 m. išleido apysaką „Akmeniniai Avondalio namai“ („Gimtojo žodžio“ leidykla), 2017 m. – romaną „Azuritijos kardinolai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), 2019 m. – istorinį romaną „Memento Grodno“ („Obuolio“ leidykla), už kurį 2020 m. jai buvo įteikta kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Rašo ir smulkiąją prozą, jos novelės publikuotos literatūros mėnraštyje „Metai“, kultūros žurnale „Naujoji Romuva“, kituose leidiniuose, yra išverstos į anglų, rumunų kalbas. Knygos „Pertako piemuo“ leidybą parėmė A. ir A. A. Avižienių fondas.
Jurgitos Žasytės kojos labai gražios ir netik k
Šaunuolė Jurgita! Labai didžiuosi Tavimi!!! Sėkmės!