Šios savaitės svarbiausia žinia man buvo ta, kad Anykščių rajono savivaldybės taryba pratęsė Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos gyvavimo laiką. Gimnazija! Regis, net svarumo miesteliui prideda, jį patį „už ausų“ truputį aukštyn kilsteri.
Ačiū, gimnazijos neuždarė, bet turbūt neapsižiūrėjo, kad visus mokinius pastate užrakino. Raktas netyčia Alaušo gelmėn nuslydo… Skubu detaliau paaiškinti.
Šį sekmadienį Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje šventėme Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus. Kaip pridera, prieš sumą būna iškilminga Švenčiausiojo Sakramento procesija. Su apeiginėmis vėliavomis, eucharistinėmis giesmėmis, barstomomis gėlėmis. Deja deja, gėles barstė tik dvi mergaitės. Patarnaujančių berniukų nebuvo nei vieno. Gal kaltas paliūtingas sekmadienio rytas, tėvelius miegan panardinęs. O dievobaimingi seneliai, tarytum pasitraukę į šalį, matyt, pirma laiko jaučiasi jau suvaidinę savo globėjišką vaidmenį šeimoje. Tai kas gi atrakins atžaloms nūnai užrakintas duris į pilnatvinį, iššūkių kupiną pasaulį? Anksčiau, bet jau daug anksčiau, baltomis procesijos suknelėmis pasipuošusių mergaičių susirinkdavo dešimtys.
Neįsileisiu giliai į širdį nusivylimo dėl gėlių barstytojų trūkumo. Kitų procesijos dalyvių skaitlingą būrį ir dvasinius turtus vertinančius pamaldų dalyvius sukvietė iš išorės tebesigražinanti, pasidabinusi pastoliais bažnytėlė. Klebonas pasiūlė apžiūrėti čia pat, procesijų zakristijoje, eksponuojamą Svėdasų globos namų gyventojų rankdarbių parodą „Mūsų dienos šviesios“, ir tuose namuose prieš kurį laiką gyvenusio, šviesaus atminimo Antano Ralicko darbų parodą „Tikėjimas mano šviesa“. Darbai-maketai: Svėdasų bažnyčia, varpinė, koplyčia, Trakų pilies ansamblis ir t. t. Sumeistrauti iš kartono ir popieriaus, kuo tiksliau atkartojant statinius natūroje.
Šventoriuje stovinčioje Marikonių koplyčioje grožėjomės Rimanto Zinkevičiaus, 2021 metais pelniusio geriausio Lietuvos tautodailininko vardą, medinėmis skulptūromis ir drožiniais, klausėmės paties autoriaus minčių ir pasidalijimų.
Jauku tarp geros valios žmonių. Šventiškai, turiningai pragyvenome dovanotą dieną.
Vidutė Kazlauskienė, Vilnius
Garsinate atlaidus, o nugrybaujate į Svėdasų gimnaziją.
Kiek žinau, Jūs esate baigusi Svėdasų vidurinę, o dabar dedate ant savo mokyklos. Nieko sau svėdasiškė!
Žiūrėkime realiai, kad tas išgarsintas užu ausų pritempimas ir gimnazijos vardo unt segtuko prisegimas nieka nekeičia pačių svėdasiškiu išsilavinimui.
Va tikras tikėjimas ir parapijos švintas dvasinis prisikėlimas kartu su kultūriniu parapijiečiu švietimu tai jaučias ir gal jei šituos Atlaiduos mažai mergiočiu matės tai gal visai ne bėda, gali net kituos bus kiteip – ir tikėjimas, kuriam lemta būti tikrai nenuskęs Alauša gilumėj.