Vis mažiau jaunų žmonių turėdami laisvo laiko į rankas paima knygą savo malonumui. Vieni todėl, kad apskritai nemėgsta skaityti, kiti teigia, jog skaitymui neranda laiko. Žinoma, yra jaunimo, kuris knygai laiko suras visada.
Visi mėgstantys skaityti turbūt sutiks, kad knygos – tarsi skraidanti lėkštė, kuri gali skaitytoją nugabenti į kitus pasaulius, į žmogaus gyvenimą įneša žiupsnelį magijos. Vos paėmus knygą į rankas, atsiveria skaitytojo vaizduotė, kuri mintyse kuria knygoje vaizduojamą naują, dar neištyrinėtą pasaulį, detalų veikėjų paveikslą, jų išvaizdą, drabužius, taip pat miestus ir jų gatveles, veikėjų namus, gamtos vaizdinius.
Knygos pasaulis padeda žmogui užmiršti jo turimas problemas ir negandas, sukuria stebuklingą prieglobstį, kuriame žmogus jaučiasi laimingas. Knyga – tai tarsi kelionė, kupina pačių įvairiausių emocijų ir kvapą gniaužiančių nuotykių. Knyga – tai mažytis stebuklas, kurį į savo rankas gali paimti vėl ir vėl, ir, kuris į tamsią ir niūrią dieną įneša lašelį šviesos ir gyvenimą nudažo ryškesnėmis spalvomis.
Ir nors atsiranda vis daugiau neskaitančių ir knygos stebuklu netikinčių žmonių, knygos šildys visų skaitančių širdis tol, kol žemėje gyvens tikintys knygos magija.
