M.Patašiaus, lrytas.lt nuotr.
Aplinkos ministras toliau švaistosi baudų vėzdu
Šiukšlintojams, brakonieriams, vagims medkirčiams, nelegalių tvorų savininkams ar žolės degintojams už gamtai padarytą žalą baudos pastaraisiais metais išaugo dešimteriopai. Ar tokios grėsmingos priemonės davė naudos?
Aplinkos ministerija pristatė naujovę – bendrą trumpąjį numerį 112, kuriuo iš bet kurio Lietuvos kampelio bus galima pranešti apie skriaudžiamą gamtą.
Iki šiol gyventojai, pastebėję aplinkosaugos pažeidimus, skambindavo į konkretaus regiono aplinkos apsaugos departamentą. Kiekvienas departamentas turėjo savo pagalbos numerį. Kadangi aplinkosaugininkų automobiliai neturėjo GPS įrangos, jiems būdavo sunku organizuoti greito reagavimo operacijas.
Kartu su šia naujiena aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sumanė įteikti dar vieną „dovanėlę“ – žolės degintojams baudos išaugo kone dešimt sykių. Anksčiau jos padidintos ir už daugelį kitų pažeidimų.
„Tai – teisingumas“
„Baudas nustato Seimas. Aš matuoju tik gamtai padarytą žalą. Ją padaro net ir neteisingai prižiūrimi šunys“, – aiškino V.Mazuronis.
Jo teigimu, ankstesnė sistema ekonomiškai skatino pažeidinėti įstatymus. Nes buvo pigiau brakonieriauti ir parduoti mėsą ar žuvį nei sumokėti baudas. Kaip ir neteisėtai kirsti medieną, o ją pavogus – parduoti.
„Tiesiog pamažu atstatėme ekonominį teisingumą. Brakonieriauti ar kirsti neteisėtai medžius dabar per brangu“, – sakė ministras.
Anot jo, prireikė ir tokių drastiškų ekonominių skatinimo priemonių, kad žmonės nebenorėtų gyventi šiukšlyne. Bet ar pavyko?
„Žinoma, matau ir išmestų padangų, ir miškuose išverstų šiukšlių. Objektyviai tai sunku pamatuoti. Bet mūsų darbuotojai – ir miškininkai, ir aplinkosaugininkai kalba, kad tos baudos duoda naudos. Ir sąvartynų miškuose mažėja“, – sakė V.Mazuronis.
Tenka ardyti tvoras
„Įsileisk lapę į vištidę, tai ir plunksnų neliks“, – vartydami prieš akis dar neatvėsusį aplinkos ministro Valentino Mazuronio raštą, liepiantį išardyti tvoras ežerų ar upių pakrantėse, raukėsi žemės savininkai. Neišardysi? Už kiekvieną tvoros metrą, esantį per 5 metrus nuo vandens telkinio ar dar arčiau, klosi po 500 litų baudą.
„Lazda su dviem galais, – pripažino V.Mazuronis. – Ir poilsiautojai teisūs, kai skundžiasi, kad prie kai kurių ežerų visai neliko priėjimo. Ir pakrančių savininkai teisūs, nes svečiai jiems nemažai žalos pridaro.“
Todėl nutarta tvoromis iki pat vandens apsitvėrusius sklypų savininkus griežtai bausti, jei tik jie nepaklus nustatytai tvarkai ir neišnarstys tvoros. Tačiau drausmės turės laikytis ir poilsiautojai. Apsistoti paežerėse ir paupiuose jie galės tik gavę pakrančių savininkų sutikimą.
Medkirčius baudos vers žagsėti
Miško savininkai senokai laukė dar vieno baudų kirčio. Ir sulaukė. Maždaug prieš savaitę aplinkos ministras dešimteriopai padidino neteisėtais kirtimais gamtai padarytos žalos atlyginimo įkainius.
Žala bus apskaičiuojama pagal jo patvirtintą naują Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką.
Naujieji įkainiai paplonins pažeidėjų pinigines. Pavyzdžiui, iki šiol žalos atlyginimo įkainis už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų medynų vadinamuosiuose ūkiniuose miškuose buvo 40 litų, o dabar – 400 litų.
Ir tai – dar ne viskas. Tam tikro amžiaus miškuose žala skaičiuojama įkainį dauginant iš atitinkamo koeficiento, pavyzdžiui, 1,5. Tad 1 kubinis metras neteisėtai iškirstų medynų kainuos 600 litų, o geras miškovežis su priekaba, į kurį telpa apie 30 kubinių metrų medienos, – visus 18 tūkst. litų.
Valstybiniai miškų pareigūnai pernai nustatė 351 neteisėtą miško kirtimo atvejį, kai buvo iškirsta 7,8 tūkst. kubinių metrų medienos. Administracine tvarka buvo nubausti 838 asmenys. Jiems skirta 237 tūkst. litų baudų.
Baudos smaugia brakonierius
Anot aplinkosaugininkų, žvejams brakonieriams baudos už gamtai padarytą žalą buvo didinamos ne tam, kad storėtų biudžetas, bet tam, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams. Juk brakonieriavimas yra ne kas kita, o vagystė.
2013-ųjų pradžioje įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, numatančios didesnes baudas brakonieriams bei ieškinius už žalą, padarytą medžiojamųjų gyvūnų arba žuvų ištekliams.
Ieškiniai už žvėrių ištekliams padarytą žalą nuo 2013-ųjų sausio buvo padidinti 10 kartų. Pavyzdžiui, baudos už nugalabytą taurųjį elnią ar danielių padidėjo nuo 1750 iki 17,5 tūkst. litų. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1050 iki 10,5 tūkst. litų.
Paradoksas – už nušautą šerną baudos didėjo nuo 500 iki 5000 litų, o už jų jauniklius – iki 3000 litų. Užtat dabar, kai Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių maras, patiems medžiotojams mokama, kad tik jie tuos šernus sumedžiotų.
Už žalą, padarytą žuvų ištekliams, ieškiniai, nelygu žuvų rūšis, padidėjo 3-10 kartų.
ATPK pataisos, kurias rengė Aplinkos ministerija, įteisino ne tik didesnes baudas ar ieškinius, bet ir galimybę konfiskuoti brakonieriams priklausančius nusikaltimo įrankius, pavyzdžiui, ginklus, kilpas, spąstus, tinklus ar meškeres.
Per tris 2013-ųjų metų ketvirčius už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą skirta 311,6 tūkst. litų administracinių baudų. Užpernai per tą patį laiką jų brakonieriams skirta apie 340,5 tūkst. litų.
2013 m. per sausį-rugsėjį už mėgėjiškos žūklės taisyklių nepaisymą iškelta administracinių bylų, kuriuose bendra ieškinių suma sudaro kone 600 tūkst. litų. Užpernai per tą patį laiką ieškiniai pasiekė 290 tūkst. litų.
Neišsisuks nuo bausmės
V.Mazuronio iniciatyva po brakonierių išmušė ir aplinkos teršėjų medžioklės laikas. Suderinęs su kitomis ministerijomis, ministras pasirašė įsakymą, kuriuo iki dešimties kartų padidino baudas už aplinkai padarytą žalą.
Anksčiau įkainis už išmestas statybines medžiagas buvo 1000 litų, už padangas – 1300 litų, už kitas nepavojingas atliekas – 1800 litų. Už šiukšlių prigrūstą maišelį nuo pirkinių – apie 100 litų.
Anot ministro, tai – simboliniai aplinkai padarytos žalos tarifai. Žmonės be baimės savo šiukšles vežė ir krovė pamiškėse ar nutempdavo giliau į mišką. Tad jau metai, kaip atliekos skirstomos tik į dvi kategorijas – pavojingąsias ir nepavojingąsias.
Pagal naują įsakymą, įkainis už pavojingųjų atliekų išmetimą padidėjo iki 36 tūkst. litų (tris kartus), nepavojingų – 15 tūkst. litų (8-10 kartų). Už mažiausią taršą baudos nuo 100 litų padidėjo iki 1000-1500 litų.
