Arklio muziejaus nuotr.
Lapkričio 8 dieną, šeštadienį, Arklio muziejaus arklidėse bus galima pamatyti lietuviškų veislių žirgus – stambiųjų žemaitukų veislės žirgą Kėkštą bei senojo tipo žemaituką Varį. Abu žirgai reprezentuoja lietuviškų veislių žirgus.
Žemaitukai – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkst. m. Senovėje tai buvo nepamainomas lietuvio karo žirgas. Tai labai ištvermingi, ilgaamžiai, vislūs, nereiklūs pašarui, grakščių judesių, paklusnaus būdo gyvuliai. Kojos plonos, bet labai tvirtos. Eisena lengva, grakšti. Ypač gerai bėga risčia.
Stambieji žemaitukai – universalūs šeimos naminiai arkliai, nebaikštūs ir lengvai valdomi. Jie gerai traukia žemės ūkio padargus ir vežimus, galima jodinėti. Stambiajame žemaituke išliko senojo žemaituko gerosios savybės, ištvermingumas, nereiklumas pašarams, gera sveikata ir darbingumas. Iš ristūnų veislių paveldėjo risčią, didesnį ūgį bei įgavo dar daugiau tvirtumo.
























Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Noreciau pamatyti istorinius saltinius, kurie apraso kokius Lietuviai valde zirgus 6-7 amziuje 🙂
12-14 amziuje tiek Rusios tiek Vokieciu metrasciai apraso Lietuviu kariu zirgu labai dideli greiti ir manevringuma, kaip pagrindine Lietuvos kariu persvara. Kuria staiga ir netiketai uzpuldavo priesa.
Kazkaip nepanasu i ponio tipo Zemaituka.
Zalgirio musio aprasyme Lenku metrastininkas Janas Duglosas apraso kaip Lietuviu zirgai buvo mazesni, silpnesni ir visa kaip ninesni nei Lenku. Bet Lenkai nors patys buvo LDK slekta, savo istorija visur nuzemina Lietuvius.
gal pabučiuok tu muziejaus arklui į užpakalį ir sužinosi… 🙂
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Dziaugiuosiu uz jusu tokia placia patirti………
reikėjo apsilankyti muziejaus arklydėse 8 d. ir būtum turėjęs galimybę patirti ir pasidžiaugti betarpiškai žirgo kvapu :). Muziejininkai būtų ir istoriję tamstai papasakoję apie žemaitukus ir jų atsiradimą po Anykščių dangum.
Legenda apie tuos žemaitukus(pats turiu 3 grynaveisles kumeles).Vaikam pajoti tai taip ,tik ne vyrams sveriantiems 100 kg ir dar i kara su amunicija.Nebent tas vyras neužauga 1,5 metro ugio.
muziejus uždaręs arklius arklidėse mažai tikėtina, kad pritrauks jiems susidomėjimą ir paskatą išsaugoti šių arklių veisles lietuvių ūkiuose. Verta muziejaus veiklų strategams pagalvoti ir pasiūlyti rajono valdžiai nujas arklio viešinimo ir įveiklinimo gaires, pvz. steigiat prie savivaldybės arklio traukiamos karietos stotį, kuria ir rajono vadovas išvažiuotų miesto ir priemėsčio objektų apžūrėti ar susitikti su verslininkais, kurie gal susižavėję prisidėtų prie tokios programos plėtros savo parama muziejui.
Savivaldybė už 50 tūkstančių žada užsakyti arklių panaudojimo kurorto reikmėms viziją.
o dar savivaldybės stalčiuje guli techninis projektas dėl medinės pilies statybos su aprašu sienų konstrukcijoms naudojamą medieną mirkyti arklių šlapime. Beja, už ne menką biudžeto pinigų sumą šis turtas įgytas, guli nenaudojams. Gal naujoji muziejaus administracija kartu su savivaldybės specialistais rastų nišą kaip panaudoti medžio meistrų mokymo dirbtuvėse šį projektinį aprašą ir ben iš dalies panaudotų turimą turtą pajamoms uždirbti?