Atkurkime Anykštos prūdą

Nuo neatmenamų amžių sraunioji upė Anykšta, pamaitinta Rubikių ežero pertekliniu vandeniu, papildyta aplinkinių lauko upelių bei šaltinių, savo labai švarų vandenį plukdo į mūsų gražiąją Šventąją. Įvairiais amžių laikotarpiais Anykšta teikė paslaugas prie jos gyvenantiems. Pagal rašytojo A.Vienuolio-Žukausko legendą, šioje upėje savo žlugtą skalbė bajoro Nykščio moterys, miestelio gyventojos, vyrai upėje žvejojo, medžiojo prie upės apsigyvenusius vandens paukščius.

Pagal legendas ir Anykščių miesto vardas kildinamas nuo upės vardo. Bėgant laikui, Anykštos vanduo buvo įkinkytas ir į rimtesnius darbus: suko vandens malūno ir mažosios hidroelektrinės mentis. Malūnai ant Anykštos atsirado Burbiškyje, Žežumbryje. Pastarasis tarybiniais laikais tapo pirmąja tarpkolūkine hidroelektrine rajone. Anykštos vandenį rimtesniam darbui panaudojo gabumais pasižymintys miestelio žydai.. Jie virš upės pastatė tiltą, paaukštino upės krantus, kairiajame upės krante pastatė vandeniu varomą malūną. Kiek laiko tas malūnas malė anykštėnų ir apylinkės gyventojų grūdus,nežinoma. Malūno savininkas, sukaupęs lėšų, dešiniame upės krante pastatė kur kas didesnį ir modernesnį malūną. Jame buvo malami miltai duonai ir pašarams, „pikliavojama“, darė miežines ir manų kruopas. Malūnas teikiamomis paslaugomis garsėjo toli už miestelio ribų. Kiekvieną dieną, ypač prieš metines šventes, prie malūno nusidriekdavo vežimų eilės. Visa tai vyko iki II pasaulinio karo. Lietuvą okupavus hitlerininkams, malūno savininkus, kaip ir visus respublikos žydus, ištiko visuotinas sunaikinimas. Malūno įranga buvo išgrobstyta vietos gyventojų, objektas nerodė jokių gyvybės žymių.

Tarybiniais metais, išaugus ir išsiplėtus Anykščių miestui,vienintelė hidroelektrinė ant Šventosios upės nebepajėgė aprūpinti elektra Anykščių miesto. Vietos valdžia elektros trūkumą nutarė papildyti ant Anykštos pastatytos hidroeletrinės gaminama elektros energija. 1949 metais, paaukštinus upės krantus, vanduo užliejo šalia esančias pievas. Vandens baseinas padidėjo keturis kartus. Naujai atsiradusi hidroelektrinė buvo pavadinta „Anykščių II hidroelekrinė“. Dideliame Anykštos prūdo plote, laikui bėgant, atsirado gausiai žuvies, perėjo vandens  paukščiai. Vietos meškeriotojai čia sugaudavo daugiau žuvies negu Šventojoje.

Anykščių II hidroelektrinė dirbo apie10 metų. Respublikoje atsiradus galingai Kauno hidroelektrinei, Elektrėnų šiluminei bei Visagino AE, mažosios hidroelektrinės buvo uždarytos. Buvo nutraukta ir abiejų Anykščių miesto hidroelektrinių veikla. Liūdniausios pasekmės buvo Anykščių II hidroelektrinei. 1977metais atidarius Anykštos prūdo „zostaukas“, iš didelio ir žuvingo vandens baseino liko tik siaura upelio vaga.. Laikas paveikė medinį upės tiltą – jis supuvo ir sugriuvo. Iš Anykštos prūdo grožybės nieko neliko. Pievos,kuriose anksčiau tyvuliavo vanduo, užaugo krūmais ir menkaverčiais medžiais.

Norėdami atgaivinti Anykštos prūdo praeitį, kreipiuosi į rajono tarnautojus, atsakingus už rajono kraštovaizdį: „Gerbiamieji, pamąstykite, įdėkite pastangų, kad būtų atkurtas Anykštos prūdas, kuris vėl papuoštų Anykščių priemiesčio dalį.“