Prieš dvejus metus Anykščiuose pradėtas 1 mln. 400 tūkst. Eur vertės Anykščių miesto Ramybės ir Pušyno daugiabučių namų kvartalų atnaujinimo projektas eina į pabaigą – jį numatyta užbaigti kitų metų sausio mėnesį.
Jaunų architektų: Andriaus Ropolo, Jautros Bernotaitės, Pauliaus Vaitiekūno ir kraštovaizdžio architektės Sigitos Simonos Paplauskaitės – parengto viešųjų erdvių atnaujinimo projekto sumanymus įgyvendina UAB „Conlista“, su kuria Anykščių rajono savivaldybė pasirašė 1 mln. 400 tūkst. Eur (93 proc. – ES, 7 proc. – Anykščių savivaldybės lėšos) vertės rangos darbų sutartį.
Vienas iš Ramybės ir Pušyno mikrorajonų atnaujinimo projekto autorių – A. Rapolas – nesistebi, kad anykštėnai šio projekto eigą ypač akylai stebi ir aptarinėja viešojoje erdvėje.
„Tai visiškai natūralu, kadangi atnaujinamose teritorijose gyvena labai daug žmonių. Be to, projektas dar nebaigtas įgyvendinti, o net ir jį užbaigus, gyventojams dar prireiks kažkiek laiko, kad jie susigyventų su pokyčiais“, – pastebėjo A. Ropolas, atkreipdamas dėmesį, kad panašių reakcijų įgyvendinant didesnius projektus sulaukiama ir kituose Lietuvos rajonuose.
Įdomu tai, kad prieš Ramybės ir Pušyno mikrorajonų atnaujinimo darbus jaunų architektų grupė kuriam laikui apsigyveno Anykščiuose, kad pajustų šių kvartalų dvasią ir pateiktų pačius geriausius architektūrinius sprendinius.
„Dažnai žmonės galvoja, kad projektuotojai net neapsilanko konkrečioje vietoje, kurioje numatyti atnaujinimo darbai, todėl kažkas neveikia, atrodo keistai ir panašiai. Mes prie šio projekto dirbome labai ilgai, Anykščiuose lankėmės skirtingais metų laikais ir, jausdami, kad šis projektas yra labai jautrus, šiame mieste netgi savaitei išsinuomojome butą. Tai netgi privertė pakeisti kai kuriuos mūsų parengto projekto sprendinius. Pavyzdžiui, mes įsivaizdavome, kad žmonės vaikšto tam tikromis kvartalų vietomis, bet paaiškėjo, kad jų keliai driekiasi visai kitur. Rodos, dar sovietmečiu logiškai suprojektuoti laiptai, bet pamatėme, kad močiutėms, einančioms iš parduotuvės su pirkiniais, tais laiptais lipti sunku ir jos eina aplinkui, kitu taku. Mes pakeitėme sprendinius ir pasiūlėme tą taką išasfaltuoti“, – pasakojo A. Ropolas.
Pasidomėjus, ar tuomet, kai viešųjų erdvių atnaujinimo projektas yra baigiamas rengti, ar tą projektą rengę architektai palaiko ryšius su rangovu, kad išpildymas būtų kuo tikslesnis ir sklandesnis, architektas A. Ropolas sakė, kad nuolatos bendraujama ne tik su projekto užsakovu, rangovu, bet ir atnaujinamų teritorijų gyventojais.
„Mes atliekame autorinę projekto priežiūrą. Žinoma, kad pasitaiko tokių situacijų, kai mums kažkas netiksliai buvo pateikta projekto rengimo metu, planas neatitinka realios situacijos, tada mums visiems kartu reikia kažką pakoreguoti. Tas nuolatinis bendravimas vyksta tiek su projekto užsakovais, tiek ir su rangovais. Net ir statybų metu mes atliekame tam tikrus projekto pokyčius pagal žmonių reakcijas. Projektas buvo viešai pristatytas ir derintas, bet ne visi su juo susipažino ir kažkas statybų metu pamato, kad statomos skalbinių džiovyklės. Vieno namo gyventojai sako, kad tų džiovyklių jiems nereikia, o kito namo gyventojai sako, kad jų jiems labai reikia. Tuomet vyksta džiovyklių perkėlimas į kitą vietą“, – pasakojo A. Ropolas.
Architektas A. Ropolas atkreipė dėmesį, kad, atnaujinant Ramybės ir Pušyno mikrorajonus, finansiniai resursai neleidžia atnaujinti kiekvieno kvartalo kvadratinio metro: „Mums reikėjo pasirinkti pagrindines zonas, pagrindinius akcentus, kad galėtume projektą įgyvendinti jo biudžeto rėmuose“.
Rengdami Ramybės ir Pušyno mikrorajonų atnaujinimo projektą, architektai sakė įdiegę ir kitur Lietuvoje dar nematytų naujovių. Viena iš jų – sodininkystė daugiabučių namų kvartale.
„Už Ramybės kvartalo ribos yra pastatyta tokia stoginė. Nuo jos stogo lietaus vanduo subėga į statinę ir tuo vandeniu galima laistyti savo darželius. Įrengtos ir pakeltos lysvės“, – pasakojo A. Ropolas.
Viename Anykščių rajono tarybos posėdyje anykštėnų išrinktieji, dalydamiesi savo įžvalgomis apie Ramybės ir Pušyno mikrorajonų atnaujinimo projektą, kalbėjo apie ten pastatytus baltos spalvos, kaip jie pavadino, „ateivius“. Kas tai, paklausėme architekto A. Ropolo.
„Čia greičiausiai kalba eina apie paviljonus. Visame kvartale visa mažoji architektūra yra baltos spalvos. Tokią spalvą pasirinkome specialiai, kadangi renovuojami daugiabučiai yra raudonos, rusvos spalvos, o jų langų rėmai yra baltos spalvos. Ta spalva yra modernistinio stiliaus tąsa. O paviljonai bus su laiku apželdinti vijokliais, o viduje jų stovės apvalūs stalai su suoliukais“, – pasakojo A. Ropolas.
Architektas A. Ropolas pabrėžė, kad į Ramybės ir Pušyno mikrorajonų atnaujinimo projektą buvo žiūrima labiau ne į kaip mažosios architektūros, o kraštovaizdžio projektą.
„Kai daromas kraštovaizdžio projektas, rezultatas nėra „iš karto“. Reikia palaukti kelerius metus, kol medžiai užaugs, kol susiformuos naujos erdvės. Kai pirmą kartą susipažinome su šiais kvartalais, pastebėjome, kad juose nėra daug medžių. O dabar yra pasodinta virš 450 naujų medžių, du nauji vaismedžių sodai, Pušyno kvartale – daug naujų pušų“, – pasakojo A. Ropolas.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė kalbėjo, kad Ramybės ir Pušyno kvartalų viešųjų erdvių sutvarkymo projektas yra šiuolaikiškas, orientuotas į ateitį.
„Šiek tiek gyventojai prie šio projekto naujovių dar yra neįpratę, bet kaip turime patirtį su beveik visais Anykščiuose vykdomais projektais, praėjus labai trumpam laikui, patiems gyventojams tie projektai tampa labai geri. Tikiuosi, kad taip bus ir su šiuo projektu. Šiame projekte vyrauja gera, estetiška mažoji architektūra, takeliai įrengti pagal gyventojų poreikius, be „trinkelizacijos“, kurios anykštėnai labai nemyli. Projekte yra didžiausias dėmesys želdynams“, – sakė D. Gasiūnienė.
Ramybės ir Pušyno kvartalus atnaujinančios UAB „Conlista“ komercijos direktorius Linas Bogušis prisipažino, kad įgyvendinti šį modernų projektą yra ir įdomu, ir nelengva.
„Reikėjo iš esmės keisti kvartalų kraštovaizdį, įrengti aktyvaus poilsio zonas ir ramybės salas vyresniems žmonėms, nupirkti daug inventoriaus, pasodinti gausybę medžių, krūmų, gėlių. Turėjome daug pokalbių, diskusijų su architektais ir gyventojais dėl projekto idėjų, su savivaldybės specialistais – dėl racionaliausių sprendimų pasirinkimo ir pan. Kvartalai šiandien tapo žalesni, siūloma naujų poilsio formų, gyvenamoji aplinka su laiku taps jaukesnė“, – sakė L. Bogušis.
UAB „Conlista“ dirba su daugeliu Lietuvos savivaldybių ir institucijų ir, pasak L. Bogušio, visada įsiklauso į užsakovų norus, kartu ieško geriausios išeities ir ją randa.
„Sudėtingiau, kai sąžiningas verslas patenka į vietos politines girnas. Dėl to gaištamas laikas, o gyventojai patiria daugiau nepatogumų. Su užsakovais, kurie, įgyvendindami projektus, nesisaisto praeities nuostatomis, bet galvoja apie ateitį, dirbti daug lengviau“, – pastebėjo L. Bogušis.
Užsak.Nr. 958
