Dėl „Brexito“ smukęs svaro kursas euro atžvilgiu mažina realias lietuvių emigrantų pajamas, ir tai gali paskatinti dalį iš jų grįžti į Lietuvą arba persikelti iš Londono į pigesnius Britanijos miestus, teigia bendruomenės atstovai.
Ekonomistai sako, kad svaras turėtų sustiprėti, jei pasitraukimas iš ES įvyks sklandžiai.
„Su svaro kritimu išaugo infliacija, tai labai jaučiasi žmonių išlaidoms. Brangsta produktai, prekės. Sumažėjęs skirtumas tarp pajamų ir išlaidų daro įtaką tiek lietuviams, tiek nelietuviams, nes tai atsiliepia santaupoms, gyvenimo kokybei“, – BNS sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Kartais kalbama apie „Brexit’o“ poveikį lietuviams kaip ES piliečiams, kalbama apie mūsų galimybes būti čia, likti dirbti. Visgi didžiausią įtaką visgi daro ekonomikos pokyčiai“, – teigė ji.
Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo 7,6 tūkst. žmonių – trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.
Pasak D. Asanavičiūtės, tikėtina, kad per artimiausius metus bus galima matyti dar didesnius grįžtančiųjų skaičius.
Pasak jos, Londone nebeišgyvenantys lietuviai dažniausiai arba grįžta į gimtinę, arba keliasi į pigesnius miestus Jungtinėje Karalystėje.
„Londone pragyventi jau yra be galo brangu ir žemesnės kvalifikacijos darbus dirbantys lietuviai jau keliasi iš Londono į žymiai pigesnes vietoves, kur pigesnė nuoma, kur tą patį minimumą uždirbant, tu išleidi šiek tiek mažiau ir gali turėti šiek tiek kokybiškesnį gyvenimą“, – sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, norint oriai išgyventi Londone per mėnesį reikia uždirbti apie 2500 svarų „į rankas“. D. Asanavičiūtė pabrėžia, kad šios sumos pakanka „per daug neišlaidaujant“.
Vidutinis atlyginimas Jungtinėje Karalystėje siekia apie 570 eurų per savaitę arba arba 2280 eurų per mėnesį. Minimali alga balandį, oficialiais duomenimis, siekė 8,21 svaro per valandą – dirbant 8 valandas per dieną, per mėnesį uždirbama 1313 svarų.
Svaras gali „atšokti“ – ekspertai
Svaro kursas jau kurį laiką svyruoja apie 1,10–1,17 euro. Jis itin jautrus politinėms peripetijoms Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, šalies valiuta jautriai reaguodavo kaskart, kai parlamente būdavo atmetamas premjerės Theresos May (Terezos Mei) siūlytas „Brexit“ susitarimas su Europos Sąjunga (ES).
Nepaisant to, SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos svaro kursas euro atžvilgiu gali kiek „atšokti“ – iki maždaug 1,19-1,20 euro. Tačiau tokias prognozes ekonomistai daro su prielaida, jog Jungtinė Karalystė išvengs vadinamojo kietojo „Brexit“.
SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, svaras euro atžvilgiu yra nuvertintas kiek per daug.
„Mes manome, kad svaras yra pernelyg atpigęs ir prognozuojame, kad jis iki metų pabaigos šiek tiek sustiprės, bet su sąlyga, kad nebus kietojo „Brexito“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Anot jo, svaro kurso dinamika itin priklausys nuo tolesnių politinių įvykių. Vienas galimų T. May įpėdinių Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) kategoriškai pasisako, kad spalį Jungtinė Karalystė turi palikti ES, nesvarbu, pavyks pasiekti susitarimą su Europa, ar ne.
„Jei į Vyriausybės vadovo poziciją iš tiesų ateis B. Johnsonas arba panašią strategiją turintys asmenys, kurie sako, kad ekonominės ir verslo priežastys nėra svarbiausios šiame sprendime ir reikia žiūrėti į politinio sprendimo įvykdymą – kai taip yra kalbama, dėl to rinkos ir reaguoja“, – pastebi T. Povilauskas.
„Gali būti, kad bus tų „atšokimų“ vėl į viršų, bet tai yra absoliučiai susiję su politiniais sprendimais“, – teigė ekonomistas.
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta galimybės, kad kietojo „Brexit“ atveju svaro ir euro kursas susilygins.
„Vertinant tai, kad Jungtinės Karalystės ekonomika iš esmės yra visiškai nepasiruošusi kietojo „Brexito“ scenarijui, visas dėmesys kryps į centrinį banką, kuris, tikėtina, sumažins palūkanas gana agresyviai ir imsis kiekybinio skatinimo. Tokiu atveju tikėtina, kad svaro kursas galėtų susilyginti su euru arba netgi tapti silpnesnis“, – LRT radijui sakė Ž. Mauricas.
Dilema norintiems pirkti būstą Lietuvoje
Emigrantų, ateityje planuojančių grįžti į Lietuvą bei įsigyti būstą ar kitą didesnės vertės turtą, santaupos nuo „Brexit“ referendumo pastebimai nuvertėjo.
„Jei čia (Jungtinėje Karalystėje – BNS) gyvenantys ir dirbantys taupo įnašui nusipirkti būstą ar nusipirkti didesnį daiktą Lietuvoje, tai jau tos santaupos, deja, nebeturi tokios vertės kaip anksčiau ir jau, ko gero, nebeapsimoka tokiu atveju tuos pinigus investuoti Lietuvoje“, – svarstė lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė
T. Povilauskas pataria – artimoje perspektyvoje planuojant pirkinius eurais, pinigus iškart reikėtų konvertuoti į eurus.
„Jeigu planuoji daryti investicijas eurais, tai reikėtų tuos pinigus iškart persikonvertuoti į eurus, o nelaukti, kad kažkas įvyks (…). Patarimas – jei planuojami pirkiniai eurais, reikia eurais ir turėti tuos pinigus“, – sakė T. Povilauskas.
Ilgesnėje perspektyvoje situaciją prognozuoti sunkiau.
„Jeigu „kietojo Brexit“ pavyktų išvengti – būtų pratęstas išėjimo laikotarpis tolyn, arba būtų pasiektas ekonomikai naudingas susitarimas – tikimybė, kad svaras pastiprėtų, iš esmės yra labai nemaža. Tačiau jei artimiausiu metu planuojami pirkiniai eurais, tuomet eurus ir reikėtų turėti“, – teigė jis.
